Teikia informaciją
Smurtą šeimose patyrusioms moterims ištiesta dar viena pagalbos ranka. Įgyvendindama 2007–2009 m. valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos planą Vidaus reikalų ministerija įkūrė internetinį tinklalapį www.bukstipri.lt.
Viena iš svarbiausių strategijos priemonių – interneto svetainė smurto aukoms turėtų padėti rasti atsakymus į daugelį joms rūpimų klausimų, joje pateikiama aktuali teisinė ir kitokia šviečiamojo pobūdžio informacija, tyrimų, statistikos duomenys.
Nuolat atnaujinamoje svetainėje smurtą šeimoje patiriančioms moterims patariama, kaip atpažinti smurto rūšį, kur kreiptis pagalbos, pateikiami krizių centrų ir kitų organizacijų adresai.
Internetiniame portale galima rasti nemokamų telefonų numerius – smurtą kenčiančioms moterims teikiama informacinė ir psichologinė pagalba.
Rubrikoje „Teisinė informacija“ pateikiamas išsamus sąrašas asmenų, kurie turi teisę dėl šeimoje patiriamo smurto su skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką kreiptis į policiją, prokuratūrą ar kitas teisėsaugos institucijas.
Taip pat nurodoma informacija apie teisinį įvykio kvalifikavimą atsižvelgiant į patirto smurto rūšį, sveikatos sutrikdymus ir jų nustatymą, smurtautojo baudžiamąjį persekiojimą, privatų kaltinimą, smurtautojui taikomas poveikio priemones, pateiktas privataus kaltinimo skundo pavyzdys.
Svetainėje veikia klausimų ir atsakymų rubrika: moterys sulaukia specialisto atsakymo ir patarimo.
Konfliktų daugės
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Danguolė Žiaugrienė teigė, kad smurto aukoms skirtas virtualus puslapis – tai dar viena pagalbos priemonė.
Pareigūnės tikinimu, Panevėžio krašte smurtą patiriančios moterys gali sulaukti visokeriopos pagalbos, tereikia tik joms ryžtis kreiptis į specialistus ir nustoti toleruoti kumščiais mojuojančius vyrus.
Pernai policijoje buvo užregistruotas 2271 buitinio konflikto atvejis, nukentėjo 68 moterys. Šįmet pareigūnams į buitinius konfliktus kištis teko 196 kartus, nukentėjo 13 moterų.
„Buitinių konfliktų ir per juos nukentėjusių moterų kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2002-aisiais buvo užregistruoti 4700 buitinių konfliktų. Kad smurto šeimose mažėja, įtakos turi informacijos skleidimas, visuomenėje imta apie tai garsiau kalbėti, moterys tapo drąsesnės. Tačiau manoma, kad atėjus sunkmečiui, kaip ir kitų nusikaltimų, taip ir buitinių konfliktų daugės, bus daugiau nukentėjusių moterų. Šeimose situaciją paaštrina nedarbas ir alkoholizmas“, – tvirtino vyresnioji specialistė.
Pasak D.Žiaugrienės, labiau kenčia rajone gyvenančios moterys – čia didesnis nedarbas, skurdas, labiau prieinamas pigus, nelegalus alkoholis. Tokiose vietose informacija internetu paprastai neprieinama.
„Mieste vis dėlto kontrolė griežtesnė, prevencijai daugiau dėmesio skiriama. Tačiau statistiniai duomenys realios situacijos neatskleidžia. Pati sulaukiu daug moterų skambučių, jos prašo teisinės informacijos, nori konsultacijos, tačiau neprisistato, kitokios pareigūnų pagalbos neprašo. Manau, šeimoje nuo smurto kenčiančių moterų gali būti dvigubai daugiau, nei skelbia statistika“, – kalbėjo Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė.
Nuvilia tolerancija
D.Žiaugrienė pažymėjo, kad specialistų pagalbos neprašo ne tik tos moterys, kurios nežino, kur kreiptis, ar neturi tam atitinkamų priemonių, bet ir išsilavinusios, aukštesnes pareigas užimančios ar vyresnio amžiaus, konservatyvesnių pažiūrų.
„Situacijos būna labai įvairios – vienoms gėda dėl viešumo, nenori atskleisti savo šeimos užkulisių, kitos tiesiog bijo. O statistika rodo, kad moterų daugiau nužudoma namuose nei gatvėje. Būna tokių atvejų, kad tos pačios moterys penkis kartus per mėnesį kreipiasi, būna sumuštos, tačiau imtis jokių priemonių nenori – tikisi, kad kas nors kitas už jas tai padarys. Žinoma, sveikintina, kad iš viso kreipiasi – tai jau yra pirmas žingsnis. Tačiau ir pačioms reikia mokėti save apsaugoti, o ne atleisti vos tik smurtautojui atsiprašius, galvą paglosčius“, – tvirtino D.Žiaugrienė.
Pareigūnė pažymėjo, kad panevėžietės gali sulaukti visavertės pagalbos – nuo psichologo konsultacijų iki apgyvendinimo. Smurtą patyrusias moteris priglaudžia Panevėžyje, Rožių g., įkurta agentūra „SOS vaikai“, pagalbą suteikia Laikinieji vaikų globos namai, Vaiko teisų apsaugos tarnyba ar kitos įstaigos.
„Pirmiausia moterims patariama kreiptis bendru pagalbos telefonu 112, tik nesitraukti, nesislėpti. Atvykę policijos pareigūnai įvertina situaciją ir pataria, ką toliau daryti. Baudžiamojo kodekso pataisose numatyta, kad, atsižvelgus į sužalojimų pobūdį ir kitas aplinkybes, smurtautojas gali būti atskirtas nuo šeimos, teismo sprendimu turi išeiti iš namų ir rasti sau kitą gyvenamąją vietą. Dėl tokių pataisų ir policijai dirbti lengviau.
Todėl viskas nuo smurto aukos iniciatyvos priklauso. Būna, kad įdedi labai daug pastangų, o moteris viską nubraukia savo tolerancija smurtaujančiam sutuoktiniui. Tad neretai savo darbu tenka nusivilti“, – teigė D.Žiaugrienė.
Justė BRIEDYTĖ
