Apskundė Apeliaciniam
teismui
Likus kelioms dienoms iki termino apeliaciniam skundui teikti, Krekenavos agrofirma kreipėsi į teismą ir dar kone pusmečiui pratęsė jau dvejus metus Daliai Budrevičienei sveikatą ėdantį bylinėjimąsi.
Apeliacinio teismo sprendimo gali tekti laukti dar apie tris mėnesius, pagal savo advokato praktiką spėja žmogaus teisių šauklės vardą gavusios D.Budrevičienės advokatas Andrius Marapolskas. Ir teisininkas, ir jo ginamoji tikėjosi, kad lapkričio 18-ąją paskelbtas nuosprendis Krekenavos agrofirmos nebebus skundžiamas.
Nauji įrodymai nebus renkami, Apeliacinis teismas įvertins jau surinktus byloje. Laukia vienas, daugiausia – du posėdžiai. Vis dėlto nesibaigianti teismų virtinė sekina D.Budrevičienės viltis greitai gauti atlygį už patirtą žalą.
„Be abejo, bylinėjimasis sveikatos neprideda“, – sako ir jos atstovas teismuose A.Marapolskas. Apeliaciniame teisme tikimasi prisiteisti daugiau, nei apskųstame nuosprendyje numatyta sumokėti mėsos perdirbimo įmonei. Iš 85 tūkst. Lt nenorinčios mokėti Krekenavos agrofirmos vėl reikalaujama pusės milijono litų.
„Teismo sprendimą spėlioti sudėtinga, bet jei kreipiamės, prašydami tokios sumos, vadinasi, viliamės“, – komentuoja didesnės, nei teismas priteisė, kompensacijos Apeliaciniame teisme prašantis advokatas. Apeliacinis teismas gali būti ne paskutinis žingsnis šiame procese. Jei agrofirma nebus patenkinta jo sprendimu, galės skųstis Aukščiausiajam Teismui.
Tikisi vėl dirbti
D.Budrevičienė nepraranda vilties iš teismo salės išeiti nugalėtoja: „Visada tikėjau, nes niekada nemelavau, sakiau teisybę. Tikiuosi tik gero.“
Vis dėlto jai teko pajusti, ką provincijoje gali didelė įmonė. Pasibaigus teismui lapkričio mėnesį Krekenavoje jau pradėjo sklisti kalbos, kad buvusi darbuotoja maudysis piniguose, o Krekenavos agrofirmos darbuotojams atlyginimai apkarpyti net iki keturių šimtų, taip esą kaupiamos lėšos Daliai atlyginti.
„Gyventojai nuteikiami prieš mane, jie išgąsdinti tyli, kad tik neprarastų darbo. Paprastiems žmonėms iš tikrųjų labai sunku, – nė vieno nesmerkia D.Budrevičienė. – Bet juk niekada nežinai, kada pašlis sveikata. Gaudamas nelegalų atlyginimą, pats rizikuoji. Tau, ligoninėje gulinčiam, niekas vokelio neįteiks.“
D.Budrevičienė geria vaistus, keliskart per dieną medicininiu aparatu turi išsisiurbti plaučiuose susirenkančias gleives, jai įstatytas trachėjos vamzdelis. Neseniai moteriai pratęsta pirmo laipsnio neįgaliojo pensija. Tie 680 Lt ir sudaro visas moters, auginančios dešimtokę dukrą, pajamas. Jei sveikatą susigadinusią D.Budrevičienę galų gale pasiektų Krekenavos agrofirmos kompensacija, ji pinigus panaudotų operacijai, kad nuolat perdedamą trachėjos vamzdelį pakeistų implantu, jo nereikėtų keisti, valyti.
„Esu priklausoma nuo tų kasdienių procedūrų. O man tik penkiasdešimt metų, aš dar ketinu dirbti. Mano kasa sveiksta geriau, nei tikėjosi gydytojai, vamzdelis – pagrindinė kliūtis, dėl kurios negaliu nieko dirbti“, – guodžiasi D.Budrevičienė.
Krizė grąžins vokelius
Lietuvos visuomenės pilietiškumo tyrimas, atliktas „TNS Gallup“, parodė, kad žmonių pilietiškumą labiausiai slopina baimė. Jie bijo, kad, neįtikę darbdaviui, gali sulaukti grasinimų susidoroti, prarasti darbą, būti viešai užsipuolami ir šmeižiami, aplinkinių kaltinami savanaudiškumu. Visas šias parodyto pilietiškumo „indikacijas“ patyrusi D.Budrevičienė vis dėlto džiaugiasi, kad jos drąsa sukėlė tokių pat poelgių bangą visoje Lietuvoje. Jei bylinėjimasis galų gale pasibaigs jos naudai, moteris tikisi, kad pergalė taps akstinu visuomenei keistis.
„Pradžia buvo nebloga, tačiau reikėjo daugiau darbų, o ne kalbų. Tikėjausi geresnio rezultato. Vyriausybė turi ką nors daryti. Dabar vokeliai vėl gali atsirasti, nes užgriuvo ekonominė krizė, o žmonės saugo tą darbelį, kurį turi, jiems nėra kur dingti“, – nujaučia vėl sugrįšiant vokelius žmogaus teisių šauklė.
Lina RUMBUTYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
D.Budrevičienei Apeliacinio teismo sprendimo teks laukti kelius mėnesius.
