Galbūt dėl tokios ligos kaip sloga ir nevertėtų per daug krimstis, jei
peršalus nosis pašlapiavo vieną ar keletą dienų. Tačiau ilgai užsitęsęs ar
dažnai pasikartojantis slogavimas, pasunkėjęs kvėpavimą pro nosį dažnai yra
gerokai rimtesnis dalykas nei paprasta ūmi sloga. Tačiau daug žmonių, nors metų
metus vargsta dėl nosies užgulimų, slogavimų, dažnų galvos skausmų,
pasikartojančių bendros sveikatos pablogėjimų, neskuba kreiptis į gydytojus, o
gydosi patys. Jie vartoja įvairius gleivinę sutraukiančius vaistus, o jie po
metų kitų neretai sukelia neigiamus nosies vidaus pokyčius, tarp jų – ir
alergines reakcijas.
Kas dažniausiai sukelia lėtinę slogą? Vaikams viena dažniausių priežasčių gali būti adenoidų hipertrofija. Hipertrofavę adenoidai susiaurina arba visai blokuoja kelią orui nosiaryklėje. Dėl to vaikai kvėpuoja prasižioję, miegodami knarkia. Adenoiduose dažnai „apsigyvena“ lėtinė infekcija, suaktyvėdama ji sukelia nosiaryklės uždegimus, jie neretai pereina į ausis. Tokie vaikai dažniau kenčia dėl nuovargio, galvos skausmų, mieguistumo.
Gana paprasta chirurginė operacija, atliekama taikant visišką nejautrą, nepalieka vaikams slogesnių prisiminimų ir išgelbsti nuo varginamų negalavimų, bendros sveikatos pakenkimų.
Suaugę pacientai sloguoja dažniausiai dėl iškrypusios nosies pertvaros.
Šis defektas gali būti įgimtas arba įgytas dėl nosies traumų. Ir šiuo atveju palyginti nesudėtinga chirurginė operacija išvaduoja iš lėtinės slogos ar net veido daubų pasikartojančių uždegimų, beje, jie neretai sukelia nemažus sveikatos sutrikimus.
Nereikėtų manyti, kad sloga – liga nebloga, ir dėl jos lyg ir nepridera kreiptis į gydytojus. Slogą gydyti būtina, jei nenorite kentėti dėl lėtinės infekcijos, nes ji anksčiau ar vėliau privers kreiptis pagalbos.
Violeta Pčalinienė, gydytoja
