Sukrėtimų mažiau
„Pasaulio ir atskirų valstybių ekonomikos situacija keičiasi žaibiškai. Dabar aišku, kad nuosmukis Lietuvoje bus gilesnis, nei manėme anksčiau. Tai lemia sparčiai mažėjanti paklausa vidaus rinkoje ir sunkumai, su kuriais susiduria pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos partneriai. Esame labai priklausomi nuo išorinės aplinkos – pradedant kapitalo rinkomis ir baigiant mūsų eksporto partneriais“, – teigė „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Pasak jo, Lietuva, palyginti su Latvija ir Estija, turėtų išvengti labai staigaus ekonomikos kritimo, tačiau ir atsigavimo procesas bus ilgesnis.
„Palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuvos ūkio padėtis ekonominiame cikle yra palankesnė. Todėl mes kol kas išvengėme galimai didesnių sukrėtimų, tačiau dabar tai jau esmės nekeičia – mūsų laukia reikšminga ekonomikos recesija“, – sakė „Swedbanko“ Finansų rinkų tarnybos vadovas.
Bet, pasak jo, lazda visada turi du galus. „Viena vertus, labai apmaudu, kad mūsų neigiama ekonominio ciklo dalis sutapo su pasauline krize, tačiau, kita vertus, šie įvykiai nuleis visus ant žemės ir primins protingo ir atsakingo ekonomikos, finansų, verslo elgesio, valstybės valdymo pradžiamokslį. Krizės skatina mąstymą, stimuliuoja sprendimus. To dabar ir reikia, kad galėtume įžengti į naują ekonominio augimo ciklą“, – tikino T.Andrejauskas.
„Swedbanko“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) sumažės maždaug 6 procentais, o 2010 metais – dar apie 3 procentus. Ekonomikos atsigavimo galima laukti tik 2011 metais.
Prognozuojama, kad nedarbas šiais metais Lietuvoje sieks 9,5 procento, o 2010-aisiais – 12 procentų. Šiemet infliacija Lietuvoje bus 5 procentai, o 2010 metais – 3 procentai.
„Prognozuojant kelerių artimiausių metų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos ateitį metams, deja, būtina rinktis tarp blogo ir dar blogesnio scenarijų. Todėl neatmetame galimybės, kad ekonomikos nuosmukis, atsižvelgiant į dabartinį verslo ir vartotojų pesimizmą bei netikrumą pasaulio rinkose, gali būti dar gilesnis“, – tvirtino T.Andrejauskas.
Latviams visai riesta
Gilią ir ilgą recesiją „Swedbanko“ analitikai prognozuoja ir Latvijai. Jos BVP šiemet, manoma, mažės net 10 procentų. Atsigauti Latvijos ekonomika turėtų pradėti 2010 metų antrojoje pusėje, tačiau bendras kitų metų BVP pokytis tebebus neigiamas.
Skaudžiau nei Lietuvą latvius palies ir nedarbas, ir atlyginimų mažėjimas. Prognozuojama, kad 2010 metais nedarbas šalyje sieks 16 procentų, o atlyginimai šiemet vidutiniškai mažės 15 procentų. Visa tai skaudžiai atsilieps vidaus vartojimui, o infliacija šalyje sumažės iki nulio arba net bus neigiama, tai yra prasidės defliacijos procesas.
Po susitarimo su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl 7,5 milijardo eurų paskolos Latvijos vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių, mažinančių valstybės išlaidas ir didinančių pajamas. Viešojo sektoriaus atlyginimų fondas mažinamas 30 procentų, didinami PVM ir akcizo tarifai. Tačiau „Swedbanko“ analitikai pastebi, kad ir ėmusis šių veiksmų šaliai gali būti sunku išlaikyti planuojamą 5 procentų biudžeto deficitą.
Estija atsigaus pirmoji
„Swedbanko“ analitikai pablogino ir Estijos ekonomikos prognozes. Manoma, kad šalies BVP 2009 metais mažės 5–8 procentais. Tačiau kartu prognozuojama, kad estai atsigaus pirmieji – kaimyninės šalies ekonomika ims atsigauti jau 2010 metais.
Manoma, kad nedarbas Estijoje šiemet išaugs 4–6 procentais, o atlyginimai vidutiniškai kris apie 15 procentų. Šalyje laukiama defliacija, jai įtakos turės ir mažėjantis vartojimas, ir kai kurių reguliuojamų kainų kritimas.
Pasak „Swedbanko“ analitikų, greitesniam Estijos ekonomikos atsigavimui galėtų padėti išaugusios tiesioginės užsienio investicijos – šalyje padidėjus nedarbui ir sumažėjus atlyginimams Suomijos, Švedijos ir Vokietijos įmonės į Estiją gali perkelti dalį gamybos – ir Europos Sąjungos fondų panaudojimas.
„Verslo vartų“
inf.
