Šiemet nedarbas Panevėžyje gali išaugti iki 10 procentų. Metų pabaigoje mieste, visiškai tikėtina, gali būti apie 10 tūkstančių bedarbių. Panevėžio darbo birža jau sudarė įsidarbinimo 2009-aisiais barometrą – nurodytos 20 specialybių, kurios šiemet ir kitąmet bus nepopuliariausios darbo rinkoje. Teoriškai kiekvienas panevėžietis jau gali pasitikrinti, kaip jo šeima gyvens per krizę. Ne kokios prognozės šeimoms, kuriose darbo jau netekę vienas ar abu maitintojai yra mechanikos inžinierius ir verpėja, socialinė pedagogė ir vairuotojas, šaltkalvis ir kirpėja, statybos inžinierius ir bibliotekininkė ir kt. Yra ir kitas sąrašas – paguodos. Jame – 20 specialybių, kurias turintieji net ir krizės metu turi gana dideles galimybes įsidarbinti. Be to, visiems galima guostis ir tuo, kad būta ir blogiau. Nemaža tikimybė, kad pavyks išvengti kažko didesnio, nei prieš dešimtmetį šalį nusiaubusio ir trejus metus trukusio nedarbo cunamio, kurį sukėlė Rusijos finansų krizė. Iki visų laikų liūdnojo 2001 metų darbo rinkos rekordo Panevėžiui „trūksta“ dar 7000 bedarbių, o Lietuvai – 160 tūkstančių.
Vyrų nedarbas – ekonomikos
liga
„Dar spalį Panevėžio darbdaviai tikėjo, kad situacija nebus tokia grėsminga, kaip dabar yra, – praėjusį savaitgalį pripažino Panevėžio darbo biržos (PDB) direktorius Juozas Mėlynavičius. – Per visus 2008 metus nedarbas mieste išaugo 2,8 procento, o per šių metų sausį – net 2 procentais.“
Pirmą sausio savaitę į PDB kasdien užsiregistruoti vidutiniškai ateidavo po 200 panevėžiečių, per kitas šio mėnesio dienas – po 100–120 žmonių. Tai yra 4–6 kartus daugiau nei iki krizės.
„Mūsų klausia, kodėl jų tiek daug, iš kur jie ateina? Vieno „šaltinio“ nėra – žmonės pas mus patenka iš visų darbo rinkos nišų ir iš visur po truputį, – sakė J.Mėlynavičius. – Sausio nedarbo bumo „kaltininkės“ – pramonės įmonės. Beveik šešerius metus jutusios darbo jėgos stygių, jos pirmą kartą ėmė mažinti etatus.“
Panevėžio bedarbių minia gerokai skiriasi nuo tos, kuri lankėsi Darbo biržoje anksčiau. Akivaizdu, kad vidutinis statistinis bedarbis „pakeitė“ lytį. Šiuo metu dažniausiai į gatvę išmetami vyrai. Tokia tendencija, anot PDB direktoriaus, yra kriterijus, pagal kurį galima spręsti, kad ekonomika jau duobėje.
„Tai yra konstanta, kuri išduoda ekonomiką nesveikuojant. Gali daugiau nieko nežinoti apie šalies ūkio būklę, nes tokioms išvadoms užtenka vien tik tokios informacijos apie vyrų nedarbo lygį“, – teigė J.Mėlynavičius.
Normalūs laikai, pasak „Verslo vartų“ pašnekovo, kai iš visų darbo biržose užsiregistravusių bedarbių vyrų būna trečdalis. O praėjusį gruodį iš naujai į DB atėjusiųjų ieškoti darbo vyrai sudarė net 70 procentų.
Bedarbis – kas dešimtas
Apskaičiuota, kad šiemet į Panevėžio DB kreipsis pagalbos net 12 tūkstančių panevėžiečių. Dalis jų ras darbo, kiti išvažiuos į kitus miestus, treti emigruos.
Biržos specialistai pripažįsta, kad šiemet per biržą rasti darbo gali tikėtis tik 10 procentų čia užsiregistravusiųjų. Palyginti su keleriais praėjusiais metais, galimybės įsidarbinti sumenko 5 kartus.
„Dar pernai įdarbindavome kas antrą mūsų klientą. Šiemet situacija gerokai pakito į blogąją pusę, – paaiškino J.Mėlynavičius. – Rinkos poreikis darbo jėgai mąžta kone kasdien.“
Panevėžyje darbo rinką sudaro apie 100 tūkstančių miesto ir rajono gyventojų. Tikėtina, kad šiemet mažiausiai kas dešimtas taip ir liks stovėti „už durų“. Prognozuojama, kad metų pabaigoje darbo gali neturėti 8–10 tūkstančių panevėžiečių.
Iš jų, manoma, 27 procentai bus kaimiečiai, 21 procentas – vyresni nei 51-erių metų ir 20 procentų – jaunimas iki 25 metų. Sunkiausiai rasti darbo bus neįgijusiems profesijos ir turintiems pradinį išsilavinimą asmenims.
Dabar per Panevėžio DB darbo ieško 9000
žmonių, iš jų daugiau nei 7000 – bedarbiai. Šiemet, prognozuojama, į šią įstaigą
iš viso kreipsis12 tūkstančių miestiečių ir kaimiečių. Žinant pramonės
situaciją, galima spėti, kad 2009 metų oficiali nedarbo prognozė gali būti
pernelyg optimistinė.
Lietuvoje, prognozuojama, nedarbas šiemet sieks 9,5 procento, o 2010 metais – 12 procentų. Vadinasi, vien šiemet darbo neteks beveik 70 tūkstančių žmonių, o dar 40 tūkstančių bedarbiais taps kitąmet. 2010-aisiais Lietuvoje gali būti („Swedbanko“ prognozė) apie 250 tūkstančių bedarbių.
Buvo ir blogiau
Nors darbo rinkoje situacija įtempta, ir Panevėžys, ir visa šalis dar gana toli nuo pačių blogiausių laikų. 1998-ieji ir 1999-ieji į šalies raidos istoriją įsirėžė kaip didžiosios depresijos metas – tada dėl Rusijos finansų sistemos griūties bankrutavo apie 30 procentų šalies įmonių ir į gatves per kelis mėnesius plūstelėjo dešimtys tūkstančių bedarbių.
Ir tai atsitiko praėjus vos dvejiems metams po šalies komercinių bankų sistemos krizės (1995–1996 metai) ir vis dar juntant 1997-ųjų Pietryčių Azijos finansų krizės padarinius, kai susvyravus litui pradėjo trūkti pinigų darbo užmokesčiui.
1999–2001 m. situacija darbo rinkoje atrodė visiškai beviltiška: pramonė merdėjo, žmonės iš miesto į kaimus bėgo ne tik nuo nedarbo, bet ir nuo bado. Tada daugeliui panevėžiečių atrodė, kad šalies pramonės rajonų nebebus įmanoma prikelti antram gyvenimui, jie bus tinkami tik siaubo filmams apie trečiąjį pasaulinį karą filmuoti. Bankrotai šalį drebino kaip atominiai sprogimai. Jų sukeltų socialinių bangų padarinių, atrodė, nebebus galima pataisyti.
Viltis, kad ir Lietuvoje galima gyventi oriai, sužibo tik 2002 metais, kai šalies ekonomika pajudėjo į priekį. Dar po dvejų trejų metų darbštesni lietuviai pajuto, kad dėl ekonomikos šuolio po truputį ėmė pilnėti ir jų piniginės.
2001 metais Panevėžyje nedarbo lygis buvo 16 procentų. Darbo neturėjo apie 17 tūkstančių gyventojų. Dėl Rusijoje staiga nuvertėjusio rublio ir prasidėjusios finansų krizės nuo 1998-ųjų iki 1999-ųjų rudens darbo neteko per 5000 panevėžiečių.
Lietuvoje 2001 metais darbo ieškojo 284 tūkstančiai gyventojų – nedarbas siekė 17,4 procento.
Iki liūdnojo 2001 metų darbo rinkos rekordo Panevėžiui trūksta dar 7000 bedarbių, o Lietuvai – 160 tūkstančių (dabar jų yra apie 120 tūkstančių). Mažiausias nedarbo lygis Lietuvoje buvo užregistruotas 2007 metais – 4,3 procento. Darbo anuomet neturėjo tik 69 tūkstančiai šalies gyventojų.
„Mes išgyvenome trejus sunkiausius Lietuvos ūkiui metus“, – pasibaigus tam laikotarpiui kalbėjo Lietuvos verslininkai ir pramonininkai.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr.
Panevėžio darbo rinka – apie 100 tūkstančių miesto ir rajono gyventojų. Tikėtina, kad šiemet mažiausiai kas dešimtas taip ir liks stovėti „už durų“. Prognozuojama, kad metų pabaigoje darbo gali neturėti 8–10 tūkstančių panevėžiečių. Iš jų daugiausia – 27 procentai – bus kaimiečiai.
