Išlaisvintų šimtus
kalinių
Dar pernai lapkritį praeitos kadencijos Seimo narys Antanas Valionis pateikė įstatymo projektą dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio amnestijos.
Per nepriklausomybės metus tai būtų jau septintoji amnestija, šešios pastarosios taip pat buvo skelbtos valstybei svarbių įvykių proga.
Nuo septynių šimtų iki tūkstančio malonės sulaukusių nuteistųjų prisidės prie laisvos visuomenės sunkiu šaliai periodu, tad jų adaptacija gali būti labai sudėtinga. Tų, kuriems nepavyksta prisitaikyti, kelias suka atgal į pataisos namus.
Šiais metais amnestijos gali tikėtis asmenys, nubausti už nesunkius ir apysunkius tyčinius arba dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.
Už sunkius arba labai sunkius nusikaltimus, jeigu yra atlikta ne mažiau kaip pusė paskirtos laisvės atėmimo bausmės, laisvės atėmimo bausmė galės būti sumažinama ne daugiau kaip vieneriais metais.
Kalėti dvejais metais mažiau gali tikėtis tie nuteistieji, kurie kali už sunkius arba labai sunkius nusikaltimus, tačiau jiems turėtų būti likę ne mažiau kaip du trečdaliai paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Vienu ketvirtadaliu teismo paskirtas laikas dėl amnestijos gali sutrumpėti nepilnamečiams ir moterims, auginančioms du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Tokios pat malonės gali tikėtis ir kaliniai, kurių amžius jau peržengęs 65 metus.
Vieną trečdalį neatliktos bausmės laiko amnestija galės nubraukti tremtiniams, buvusiems politiniams kaliniams, nepriklausomybės kovų dalyviams, asmenims, gavusiems valstybės apdovanojimus.
Amnestija netaikoma asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 20 metų, ir tiems, kurie neatlikę paskirtos bausmės padarė naują nusikaltimą. Amnestijos negali tikėtis ir tie nuteistieji, kurie padarė naują nusikaltimą būdami nuteisti lygtinai ar per laikotarpį, kai bausmės vykdymas už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo atidėtas.
Nuo projekto atsiriboja
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius prieš pradėdamas komentuoti amnestijos įstatymo projektą priminė, kad jis teiktas asmenine buvusio Seimo nario iniciatyva ir su dabartine Teisingumo ministerijos komanda nesusijęs. Teisingumo ministras Lietuvos tūkstantmečio proga siūlomai amnestijai nepritaria ir sako, kad jo vadovaujama ministerija tam priešinsis
„Manau, kad su amnestija susijęs visuomenės susirūpinimas pagrįstas, nusikalstamumas gali padidėti, nes šiuo metu nėra pasiruošta priimti buvusių nuteistųjų į visuomenę. Žiūrint į praktiką, dažnai laisvę atgavę asmenys nusikalsta vos ne tą pačią dieną. Mano asmenine nuomone, Lietuvoje kalinių skaičius yra pernelyg didelis, pagal šį rodiklį esame treti Europos Sąjungoje po Latvijos ir Estijos. Jeigu žmogus įkalinamas ilgiau, visuomenė nėra nuo to saugesnė, nes ta pati grėsmė ją pasieks po kelių metų. Reikia ieškoti alternatyvių problemos sprendimų, kad žmogus nebenusikalstų. Problema yra sisteminė, jos neišspręsi proginiais sprendimais“, – „Sekundei“ sakė teisingumo ministras.
Daugybė kriminologijos tyrimų patvirtina, kad ilgesnė bausmė neužtikrina geresnio kalinio perauklėjimo. Priešingai visuomenės lūkesčiams, ilgesnė bausmė tik padidina pakartotino nusikaltimo galimybę.
„Deja, dalis visuomenės ir netgi policijos pareigūnų įsitikinę, kad jei asmuo gavo ne laisvės atėmimo bausmę, tai jam pavyko atsakomybės išvengti. Tačiau svarbiausia, kokie pokyčiai įvyksta po bausmės atlikimo“ – butaforiniu visuomenės saugumu ilgas laisvės atėmimo bausmes vadino R.Šimašius. Ministras užsiminė, kad per artimiausius metus galima tikėtis Teisingumo ministerijos sprendimų, keisiančių sistemą. Pateikdamas kaimyninių valstybių patirties pavyzdžius, jis teigė, kad yra daug kaitos galimybių ir jas reikia nuodugniai apsvarstyti.
Ministras paminėjo ir teigiamus tūkstantmečio amnestijos aspektus – simbolinį bei taupomąjį – tačiau pridūrė, jog teigiamybės neatsveria galimų neigiamų padarinių.
Plačiau skaitykite sausio 29 d.
„Sekundėje“.
Lina RUMBUTYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Jei amnestijos įstatymas bus priimtas jo nekoregavus, vartai į laisvę atsivers 40 Pataisos namuose kalinčių moterų.
