Stabilumą keičia
nerimas
Kai prieš dvi savaites bendrovės „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas pakvietė įmonėje apsilankyti Panevėžio miesto merą Povilą Vadopolą, daugeliui stebinčiųjų miesto įmonių veiklą toks susitikimas sukėlė blogų minčių.
Juolab kad buvo aptartos įmonės ekonominės perspektyvos. Bendrovės administracijos vadovas
neslėpė, kad jam kelia nerimą didėjanti mokesčių našta. Be naujos mokesčių kupros, vien tik dėl krizės pagrindinėse rinkose įmonė per pastaruosius kelis mėnesius turėjo atleisti penktadalį visų darbuotojų – 80 žmonių.
Įmonės vadovas neneigia merą pasikvietęs norėdamas užsitikrinti miesto valdžios moralinę paramą prieš planuojamą vizitą pas premjerą Andrių Kubilių. „Verslo vartai“ jau rašė, kad „Lietkabelio“, kaip ir kitų šalies įmonių, problemos valdžiai bus pateiktos per Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių susitikimą su Vyriausybės vadovu.
„Tai gerai dirbanti įmonė, kurianti nemažai darbo vietų, besirūpinanti darbuotojų darbo sąlygų kokybe ir eksportuojanti produkciją į užsienį. Visada esu už tai, kad eksportuojančios bendrovės turi būti skatinamos mažinant mokesčius, – sakė meras P.Vadopolas. – Todėl palaikau siekius ir bandymus kovoti už savo įmonę, jos darbuotojus. Negalime leisti, kad tokios įmonės bankrutuotų.“
Rinkos nenumirė
Kad gali tekti atleisti darbuotojų ar nuo 5 iki 4 dienų „suspausti“ darbo savaitę, vienos sėkmingiausiai dirbančių Panevėžyje įmonės „Lietkabelis“ vadovas „Verslo vartams“ sakė dar praėjusių metų spalį. Tada jis taip pat teigė, kad kol kas toli gražu ne visos bendrovės prekybos rinkos siunčia blogą lemiančius signalus.
„Šiuo metu gamyba vyksta ne visu pajėgumu. Ir automobilinių pynių, ir instaliacinių bei automobilinių laidų gaminame mažiau nei įprastai, – tvirtino S.Gailiūnas. – Atleidome aštuoniasdešimt žmonių. Visi jie dirbo pagal terminuotas sutartis. Gali būti, kad netrukus dalį jų kviesimės grįžti, nes yra ir pozityvių poslinkių mūsų rinkose. Geresnių laikų jau dabar laukiame.“
Prognozuoti kilsiančią darbo jėgos „Lietkabelyje“ paklausą jos generaliniam direktoriui leidžia perspektyviniai produkcijos užsakymai – preliminariai sudaryti ateities sandoriai.
„Dar nė iš vienos rinkos negavome pranešimo apie nutraukiamus prekybos ryšius. Šiuo metu dėl suprantamų priežasčių yra sumažėjusios prekybos apimtys, – paaiškino S.Gailiūnas. – Apskritai mūsų prekybos partneriai jau mato prošvaisčių, todėl jas matome ir mes, tik gal ne taip ryškiai.“
Sunkmetis atmerkia akis
Kalbėdamas apie įmonės patiriamus sunkumus „Lietkabelio“ generalinis direktorius S.Gailiūnas pripažino: krizė, kad ir kokia ji būtų atgrasi ar kelianti nerimą, turi savų privalumų.
„Sunkmetis skatina daugiau mąstyti. Tai lyg stimulas patikrinti, ar viskas gerai sustyguota gamyboje, – sakė vadovas. – Pavyzdžiui, gamybos optimizavimo galimybės atskleidė, kad gerais laikais pernelyg išlaidavome. Akivaizdu, kad tą patį darbą galima buvo atlikti su mažesnėmis sąnaudomis, tarp tokių – ir pernelyg išpūstas darbuotojų skaičius.“
Dabar „Lietkabelio“ įmonėje dirba 330 žmonių (spalį – 408). Apie 55 procentus visos savo produkcijos bendrovė eksportuoja į Suomiją, Airiją, Norvegiją, Vokietiją, Latviją, Ukrainą.
Šių metų prekybos perspektyvos nėra aiškios. Įmonės generalinis direktorius teigė, kad labai daug ką lems bankų politika. Jeigu finansų rinka neatsigaus, anot pašnekovo, prognozės gali būti nelabai kokios. Prie visų didesnių ar mažesnių bėdų priskiriama ir A.Kubiliaus Vyriausybės mokesčių reforma arba kai kurios jos nuostatos.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Dabar „Lietkabelio“ įmonėje dirba 330 žmonių (spalį – 408). Apie 55 procentus visos savo produkcijos bendrovė eksportuoja į Suomiją, Airiją, Norvegiją, Vokietiją, Latviją, Ukrainą.
