Medus žmonėms žinomas jau daugelį amžių. Senovės Egipte bitė buvo laikoma šventa todėl, kad gamina unikalų produktą, gydantį daug ligų. Štai kodėl ant piramidžių sienų vaizduojama bitė. Senovėje plačiai buvo naudojami ir kiti bičių produktai: bičių pienelis (apilakas), žiedadulkės, bičių nuodai, propolis ir vaškas.
Meduje yra apie 75 proc. gliukozės ir fruktozės, apie 180 naudingų mikroelementų (tarp jų geležies, fosforo, kitų mineralų, būtinų kraujui gerinti, kaulams augti).
Meduje gausu vitaminų. Jis stiprina ir tonizuoja organizmą, ramina nervų sistemą, padeda sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Medus gydo gleivinę, virškinimo traktą, kepenis, gerklę.
Seniai žinomos ir baktericidinės medaus savybės. Tačiau sergant kai kuriomis ligomis – cukriniu diabetu, bronchine astma, alergija – medų valgyti žalinga.
Išbandyta liaudies priemonė nuo peršalimo – karštas pienas su medumi. Jis pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Medus, sumaišytas su šviežiu imbieru ir citrina, sustiprins imuninę sistemą. Tik neužkaitinkite jo aukštesnėje nei 45 laipsnių temperatūroje, nes žus naudingi fermentai ir aromatinės medžiagos.
Medų į gėrimą geriausia dėti prieš geriant.
Bičių pienelis ypač turtingas maistinių medžiagų. Juo bitės darbininkės maitina motinėlę. Bičių pienelis vartojamas gydomaisiais tikslais, jo dedama į kosmetines priemones.
Parengė
R.Ukrinaitė
