Spaudžiamos sunkumų Lietuvos prekybos partnerės Rytuose devalvuoja savo valiutas. Dėl to šiose rinkose mūsų šalies produkcija gerokai pabrangsta. Pastaraisiais mėnesiais daugelio Rytų rinkų valiutos krito euro, o kartu ir lito, atžvilgiu. Vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerės – Rusijos – rublis nuo lapkričio lito atžvilgiu smuko maždaug 17 procentų.
Kita prekybos partnerė – Baltarusija – sausio pradžioje, Tarptautiniam valiutos fondui pareikalavus, savo rublį nupigino 20 procentų. Ukrainos grivina lito atžvilgiu nuo lapkričio smuko maždaug trečdaliu.
Tokie drastiški valiutų kritimai smogia Lietuvos verslininkams. Mat jų produkcija vietos gyventojų ir įmonių kišenėms tampa gerokai brangesnė. Lietuvos užsienio reikalų ministerija neabejoja, kad šiemet eksportas į Rytus smuks.
„Tikrąjį vaizdą, kiek eksportas mažėja, matysime vasarą. Devalvacija visada bloga žinia eksportuotojui, nes brangsta jo produkcija eksporto rinkoje“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos departamento direktorius Albinas Zananavičius.
Daugiausia į Rytus Lietuva išveža naudotus automobilius, šaldytuvus, maisto produktus, įrenginius. Tad šių prekių eksportuotojams bus sunkiausia. Pavyzdžiui, pienininkai teigia, kad dėl devalvacijos pinganti vietinė Rusijos produkcija jau verčia mažinti kainas.
Tikimasi, kad devalvacija duos tik trumpalaikį neigiamą efektą, tačiau baiminamasi, kad rytinių valstybių valdžia ir toliau devalvuos savo valiutas, siekdama pagerinti savo šalies verslo padėtį.
„Neatmesčiau tolesnio rublio nuvertėjimo pavojaus ir tolesnio lietuviškų prekių konkurencingumo mažėjimo grėsmės. Žinoma, lietuvių gamintojai turi svertų, kaip susigrąžinti konkurencingumą, tačiau tai skausmingi dalykai, nes reikia mažinti kainas, mažinti darbo užmokestį darbuotojams“, – tvirtino Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.
Pernai vien per devynis mėnesius Lietuvos verslininkai Rusijai, Ukrainai ir Baltarusijai pardavė produkcijos už beveik 9 milijardus litų.
„Verslo vartų“
inf.
