Ekonominis nuosmukis ir augantis nedarbo lygis Panevėžiui lipdo bedarbių sostinės etiketę. Per dieną Darbo biržoje įregistruojama apie 200 naujų bedarbių. Pragyvenimo šaltinio netekusiems panevėžiečiams birža gali pasiūlyti vis mažesnį darbų pasirinkimą – šiuo metu darbdaviai pageidauja vos kelių dešimčių darbuotojų.
Bedarbių gretos auga
Panevėžio darbo biržoje – sausakimša. Be pragyvenimo šaltinio likę panevėžiečiai eilėje priversti laukti po kelias valandas. Per dieną Panevėžyje įregistruojama 190–200 bedarbių. Aukštaitijos sostinėje 7,4 proc. pasiekęs nedarbo lygis šiuo metu aukščiausias iš didžiųjų šalies miestų.
Darbo ieško 7252 miesto ir rajono gyventojai, tai yra 21,65 proc. daugiau nei rugpjūtį. Bedarbių gretose daugiausia vyrų, moterys tesudaro per 30 proc. Darbo biržos klientų.
Nuo praėjusių metų rugsėjo sparčiai pradėjo daugėti besikreipiančių vyrų. Metų pabaigoje jie sudarė du trečdalius įsiregistravusių bedarbių.
Pasak Darbo biržos Darbo rinkos analizės ir prognozės skyriaus vyriausiosios specialistės Irenos Kukanauskienės, tokia situacija rodo ekonomikos nuosmukio laikotarpiui būdingą tendenciją – iš pramonės ir statybų sektoriaus atleidžiama daugiau darbuotojų.
Per praėjusius metus į Darbo biržą kreipėsi apie 12,3 tūkst. bedarbių. Beveik pusė iš jų – kvalifikuoti specialistai ir tik kas ketvirtas neturi darbo stažo arba nedirbęs ilgiau nei dvejus metus.
Dauguma per 2008-uosius darbo netekusių asmenų atleisti šalių susitarimu arba pačių prašymu. Darbdavio valia darbo neteko vos 10 proc. naujųjų bedarbių.
Tačiau birža jiems gali pasiūlyti vis mažesnį darbų pasirinkimą. Į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja 142 žmonės – Darbo biržos sąrašuose šiuo metu tik 51 darbo vieta. Darbdaviai pageidauja šešių apsaugos darbuotojų, 14 konsultantų draudimo kompanijose. 4 pardavėjų, 17 pardavimo vadybininkų, po dvi vietas siūloma kirpėjoms ir kineziterapeutams, po vieną pasiūlymą virėjui, tarptautinio krovinių vežimo vairuotojui, technologijų technikui, gręžinių gręžėjui, mėsininkui bei kompiuterių specialistui.
„Laisvų darbo vietų mažėjimas prasidėjo spalį. Dar liepą galėjome pasiūlyti du šimtus darbo vietų“, – teigė Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė.
Įsidarbinti nesitiki
Be pragyvenimo šaltinio likę panevėžiečiai pripažįsta, kad ieškoti darbo į valdišką instituciją juos atginė krizė. Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro eilėje prastovėję žmonės tvirtina Darbo biržoje įsiregistruojantys tik dėl nedarbo išmokų ir socialinių garantijų – nuosmukio akivaizdoje sugrįžti į darbo rinką vilčių neturi.
„Stovime čia nuo 12 valandos. Pažadėjo, kad iki darbo pabaigos savo eilės sulauksime. Jei ne, ryt vėl iš naujo į eilę teks stoti. Gal namo neiti, kad galėtume įsiregistruoti? Mums dar gerai – esame vietiniai, bet ką daryti iš rajono atvažiavusiesiems“, – baigiantis darbo dienai kalbėjo eilėje mindžikuojančios buvusios kolegės Vitalija Mackevičienė ir Svetlana Mikoliūnienė.
Gruodžio pabaigoje atleistos iš Panevėžio cukraus fabriko buvusios pakuotojos Darbo biržos klientėmis tapo jau antrą kartą. Bedarbių gretas moterys buvo papildžiusios bankrutavus kines-kopų milžinu vadintai „Ekrano“ gamyklai. Kone metus tuomet išbuvusios Darbo biržos sąrašuose kolegės tikina taip ir nesulaukusios realaus pasiūlymo.
„Nieko nepasiūlė. Į kursus įrašė, bet į juos neatrinko“, – apie karčią bedarbės patirtį „Sekundei“ pasakojo V.Mackevičienė.
Jos kolegei Darbo birža siūlė dirbti draudimo agente, tačiau nuėjusi įsidarbinti iš įmonės atstovų išgirdo esanti netinkama tokiai veiklai.
Moterys neslepia nesitikinčios, kad Darbo birža dabar joms padės susirasti pragyvenimo šaltinį.
„Šiais laikais darbą būtų įmanoma gauti nebent turint įtakingų pažįstamų, bet ir tai vargu. Girdėjom, kad įmonės eiles į darbo vietas jau sudariusios“, – pasakojo Darbo biržos klientės.
Kurį laiką panevėžietės bus priverstos išgyventi iš nedarbo išmokos. Jos tikisi kas mėnesį iš Darbo biržos gauti ne mažesnę nei prieš metus pašalpą – apie 700 litų.
„Kaip gyvensime, dar negalvojame, o kaip bus – matysime“, – sakė V.Mackevičienė ir S.Mikoliūnienė.
Versis iš pašalpų
Sausakimšame koridoriuje lūkuriuojančios pavardžių viešinti nepanorusios dvi panevėžietės pripažino dar neįstengiančios susitaikyti su joms tekusiu bedarbių statusu. Daugiau nei 25 metus toje pačioje įmonėje sekretore ir buhaltere išdirbusios moterys Naujųjų išvakarėse iš darbovietės sulaukė atlygio už ilgametį darbą – gruodžio 30-ąją liko bedarbėmis.
„Džiaukimės, kad bent jau prieš porą mėnesių apie atleidimą pranešė. Paverkėme, kai gavome atleidimo lapelius, ir viskas“, – kalbėjo buvusios bendradarbės.
Pirmą kartą bedarbėmis tapusios moterys tvirtino sutiksiančios dirbti bet ką, jei tik sveikata leis.
Kad ekonominio nuosmukio akivaizdoje augant nedarbo lygiui pavyks sugrįžti į darbo rinką, kolegės netiki ir Dievo prašo sveikatos – kad neprireiktų pirkti brangstančių vaistų.
Plačiau skaitykite sausio 9 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Augant nedarbo lygiui eilėje įsiregistruoti bedarbiais panevėžiečiai priversti laukti po kelias valandas.
