ELTA
Seimo narė Dalia Teišerskytė, įregistravusi Kraujo donorystės įstatymo pataisas, siekia paskatinti kraujo donorystę bei užtikrinti visų kraujo donorų lygiateisiškumą.
Ji siūlo įstatymiškai įtvirtinti garbės donoro vardo suteikimo sąlygas bei panaikinti kraują iki 1997 metų davusių donorų diskriminavimą.
Jeigu Seimas pritartų, Vyriausybės nustatyta tvarka gauti garbės donoro vardą turėtų teisę visi kraujo donorai, davę nemokamai ne mažiau kaip 40 kartų kraujo ar 200 kartų – plazmos, neatsižvelgiant į tai, kada duotas kraujas – iki Kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1997 metų, ar po šio įstatymo įsigaliojimo.
Pagal šiuo metu galiojantį Kraujo donorystės įstatymą, kraujo donorai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti garbės donoro vardą, o jį gavę – pretenduoti į valstybinę pensiją.
1999 m. balandžio 8 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintoje garbės donoro vardo suteikimo tvarkoje nustatyta, kad garbės donoro vardas suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam nemokamos donorystės veikloje. Tuo pačiu nutarimu yra nustatyta, jog nemokami kraujo ar plazmos davimai garbės donoro vardui gauti skaičiuojami nuo Kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 1997 m. sausio 1 d. Toks Vyriausybės sprendimas buvo grindžiamas nuomone, jog iki tol buvusi donorystė buvo atlygintina.
Seimo narės D. Teišerskytės duomenimis, Lietuvoje taikytos ir šiuo metu taikomos donorystės skatinimo priemonės neturi išskirtinių skirtumų nuo ES valstybėse taikomų priemonių: kraujo donorams suteikiamos poilsio dienos, mokamos kompensacijos, įteikiamos dovanos ir pan.
Seimo narės D. Teišerskytės nuomone, teiginiai, jog ankstesnieji donorai buvo skatinami maisto talonais ar 2-3 laisvomis dienomis ir todėl laikytini atlygintinais donorais, yra nepagrįsti. Anot jos, donorams, kurie duoda kraujo po 1997 m., taip pat suteikiamos poilsio dienos, jie skatinami dovanomis, pakvietimais į renginius, kuponais į kavines.
“Atsižvelgiant į tai, įstatymo
projektu siūloma nustatyti, kad nemokami kraujo ar plazmos davimai garbės donoro
vardui gauti skaičiuojami tiek tuo atveju, kai jie buvo duoti iki Kraujo
donorystės įstatymo įsigaliojimo, tiek ir po jo”, – sako D. Teišerskytė.
Ji siūlo įstatymiškai įtvirtinti garbės donoro vardo suteikimo sąlygas bei panaikinti kraują iki 1997 metų davusių donorų diskriminavimą.
Jeigu Seimas pritartų, Vyriausybės nustatyta tvarka gauti garbės donoro vardą turėtų teisę visi kraujo donorai, davę nemokamai ne mažiau kaip 40 kartų kraujo ar 200 kartų – plazmos, neatsižvelgiant į tai, kada duotas kraujas – iki Kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1997 metų, ar po šio įstatymo įsigaliojimo.
Pagal šiuo metu galiojantį Kraujo donorystės įstatymą, kraujo donorai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti garbės donoro vardą, o jį gavę – pretenduoti į valstybinę pensiją.
1999 m. balandžio 8 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintoje garbės donoro vardo suteikimo tvarkoje nustatyta, kad garbės donoro vardas suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam nemokamos donorystės veikloje. Tuo pačiu nutarimu yra nustatyta, jog nemokami kraujo ar plazmos davimai garbės donoro vardui gauti skaičiuojami nuo Kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 1997 m. sausio 1 d. Toks Vyriausybės sprendimas buvo grindžiamas nuomone, jog iki tol buvusi donorystė buvo atlygintina.
Seimo narės D. Teišerskytės duomenimis, Lietuvoje taikytos ir šiuo metu taikomos donorystės skatinimo priemonės neturi išskirtinių skirtumų nuo ES valstybėse taikomų priemonių: kraujo donorams suteikiamos poilsio dienos, mokamos kompensacijos, įteikiamos dovanos ir pan.
Seimo narės D. Teišerskytės nuomone, teiginiai, jog ankstesnieji donorai buvo skatinami maisto talonais ar 2-3 laisvomis dienomis ir todėl laikytini atlygintinais donorais, yra nepagrįsti. Anot jos, donorams, kurie duoda kraujo po 1997 m., taip pat suteikiamos poilsio dienos, jie skatinami dovanomis, pakvietimais į renginius, kuponais į kavines.
“Atsižvelgiant į tai, įstatymo
projektu siūloma nustatyti, kad nemokami kraujo ar plazmos davimai garbės donoro
vardui gauti skaičiuojami tiek tuo atveju, kai jie buvo duoti iki Kraujo
donorystės įstatymo įsigaliojimo, tiek ir po jo”, – sako D. Teišerskytė.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
