Sausio 26-ąją prasidėsiantys Geltonojo Jaučio metai žada ekonominę krizę ir visus įmanomus sunkumus. Astrologai prognozuoja, kad negandų išvengs tik esantieji arčiau gamtos, nebijantieji sunkaus darbo ir permainų. Neprasti metai turėtų būti ir jaučių draugijoje dienas leidžiantiems žmonėms.
Ruošia reproduktorius
Kad krizė susipras ir praeis pro šalį, tikisi ir veislinius jaučius auginančios „Panevėžio veislininkystės“ bendrovės direktorius Petras Keburys.
„2009-ieji gali būti sunkūs kam tik nori, tik ne jautininkams“, – direktorius viliasi, kad ir sunkmečiu bendrovei neteks suprasti, kaip kasdien jaučiasi gražuoliai augintiniai, nosyje nešiojantys įvertą tramdomąją grandį.
Pagrindinė UAB „Panevėžio veislininkystė“ veiklos kryptis – veislinių buliukų auginimas. Dešimt kilometrų Kauno link, šalia kelio esanti ferma – vienintelė Lietuvoje, kurioje auginami ir ruošiami reproduktoriai veislininkystės centrams.
Bendrovės direktorius džiaugiasi, kad veislininkystės svarbos suvokimas sparčiai ateina ir į pavienius ūkius.
Galvijų veislininkystės rodikliai sparčiai kyla, gerinamos veislių savybės, todėl neaiškios kilmės veršelio pirkimas iš kaimyno vien dėl to, kad jo motina – rami ir daug pieno duodanti karvė, šiandien jau atrodo abejotinas sandėris.
Kai banda padidėja nepriekaištingos sveikatos prieaugliais, nereikia sukti galvos dėl užkrečiamųjų ligų ir kraujomaišos pavojaus, nebe tokie dideli pinigai atrodo ir penki tūkstančiai. Už tokią sumą rudenį Algirdiškių parodų centre surengtame aukcione „Panevėžio veislininkystė“ pardavė šarolė veislės bulių.
Atranka griežta
Vienas iš artimiausių bendrovės planų – įsigyti šarolė veislės buliuką ir iš jo išauginti reproduktorių. Šarolė – mėsinių galvijų veislė, labiausiai paplitusi Prancūzijoje. Šios veislės galvijai populiarumą pelnė nereiklumu pašarams, lengvu prisitaikymu prie bet kokių sąlygų: nesunkiai ištveria šalčius, o vasarą gerai pakelia karštį.
Palaida šarolė karvė per dieną suėda iki 100 kilogramų žolės ir nueina apie 6 kilometrus, tačiau savo racione jos neatsisako ir sumedėjusios pakrūmių žolės, krūmų ir net eglės spyglių. Šarolė buliai vidutiniškai užauga iki pusantros tonos, karvės – 700 – 1000 kilogramų.
Renkantis gyvulį labai svarbu ir tai, kad tai pati pieningiausia mėsinių galvijų veislė, karvės lengvai veršiuojasi ir yra ramaus būdo.
Jei tokie reikalavimai, kokius turi atitikti „Panevėžio veislininkystės“ augintiniai, būtų keliami tėvais norintiems tapti žmonėms, daugelis greičiausiai atsisakytų sumanymo pratęsti giminę.
Tėvais tampantiems jaučiams kokybės kartelė išties pakelta aukštai: jie vertinami pagal kilmę, augimo spartą, eksterjerą, reprodukcines savybes.
P.Keburys pasakoja, kad brokuojami buliai negailestingai. Dėl blogos sėklos kokybės išbrokuojama beveik pusė augintinių. Nors gyvulys atrodo ir gražus, ir sveikas, spermos tyrimai parodo, kad būti reproduktoriumi jis netinkamas.
Apie 14 procentų netinkami pasirodo dėl augant išryškėjusių eksterjero trūkumų, kojų sąnarių ligų, 8 procentai augintinių į mėsos kombinatus keliauja dėl lytinių ligų.
Siekiant apsisaugoti nuo infekcinių negalavimų periodiškai atliekami tyrimai Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje.
Buliukų paveldimų ligų ir spermos tyrimai
daromi Lietuvos veterinarijos akademijos laboratorijoje.
Įvertinimai nuteikia
darbui
Nepigūs tyrimai, išlaidos aukcionams organizuoti direktorių ir verčia kurpti raštus Žemės ūkio ministerijai, kad atkreiptų dėmesį į nelengvą bendrovės padėtį. Bulių vertinimui valstybė teikia finansinę paramą, tačiau ją labai greitai „suvalgo“ pabrangę pašarai, degalai, buliukai.
„Turime ne tik išgyventi, bet ir prilygti prie Europos Sąjungos standartų, – pabrėžia P.Keburys. – Turime materialinę bazę, sukaupėme didžiulę patirtį, kaip auginti veislinius bulius, nesinorėtų, kad tai liktų neįvertinta.“
Prieš pusmetį prie „Panevėžio veislininkystės“ buvo prijungtas Algirdiškių parodų centras. Spalio pradžioje „Panevėžio veislininkystė“ kartu su Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija pirmąsyk šalyje surengė veislinių galvijų parodą-aukcioną.
Renginys, praturtintas dviem tarptautiniais seminarais ir parodomuoju veislinių galvijų vertinimu, sulaukė palankiausių vertinimų – parodų centras tinka pasaulinio lygio renginiams. „Žinoma, toks įvertinimas suteiktas šiek tiek avansu, bet puikiai nuteikia naujiems projektams“, – neslepia P.Keburys.
Niekur nedingsi – tenka patirties semtis užsienyje vykstančiuose aukcionuose. Iš ten į Panevėžį atkeliauja gausybė malonių suvenyrų su galvijų atvaizdais. Štai kaklaraištį su smagiomis karvytėmis P.Keburys ne tik pats mielai ryši, bet ir draugams „pamandravoti“ paskolina.
Lankytojai nelaukiami
„Panevėžio veislininkystės“ veislinių buliukų fermoje – tvarka griežta. Vartai užrakinti, svetimiems durys užvertos. Grynaveisliai veršelių tėčiai saugomi nuo streso ir galimo užkrato. Be vienkartinio chalato, batų ir kepuraitės čia neįeisi. Į pagrindinę patalpą ne iškart įleidžiami ir nupirkti buliukai, numatytą laiką jiems priklauso išbūti karantiną.
„Štai ir katinas mūsų nepaprastas, veislinis, su kilmės dokumentais“, – rodydamas į po fermą bėgiojantį pelių gaudytoją rimtai paaiškina humoro jausmo nestokojantis P.Keburys. Pajutę svetimus jaučiai reaguoja, neramiai subruzda.
Atėjūnai jiems nereiškia nieko gero – tai arba pirkėjai, arba tikrintojai.
„Stengiamės turėti visų Lietuvoje esančių veislių buliukų, – apie bendrovės veiklos kryptį pasakoja P.Keburys. – Buliukus, gimusius aukščiausio produktyvumo rinktinėms karvėms, perkame iš veislinių bandų arba iš ūkininkų.“
Dauguma be ragų
„Panevėžio veislininkystės“ fermoje puikuojasi Lietuvos juod-margių, Lietuvos žalųjų, holšteinų, Danijos juodmargių, vokiečių žalmargių, Danijos žalųjų, Švedijos žalmargių, limuzinų, angusų veislės buliukai. Į šalia Šilagalio esančią fermą gyvuliai atvežami pusės metų. Virš kiekvieno kaba lentelė su kilmės apyrašu, nurodytas svoris pirkimo dieną. Jaučio be vardo čia nerasi nė vieno, o galvijus prižiūrinčios moterys juos puikiausiai prisimena.
Gražiausias – beragis juodukas angusas. Tai senos, Škotijoje išvestos mėsinių galvijų veislės atstovas. Angusai, Lietuvoje vis dar tebesantys retoki galvijai, pasaulyje plačiai paplitę ir užima antrą vietą po herefordų.
Jie nereiklūs, ištvermingi, lengvai prisitaikantys prie aplinkos sąlygų. Pasižymi skania mėsa ir didele, net 70 procentų siekiančia skerdenos išeiga. Angusai yra beragiai ir tą savybę perduoda palikuoniams.
P.Keburys paaiškina, kad visi fermoje auginami veisliniai buliukai turėtų būti be ragų. Nupjauti ragus visai mažiems veršeliams – reikalavimas pardavėjams.
„Pasitaiko, kad buliukas puikiai atitinka visus reikalavimus, tačiau tebėra su ragais, o juos nupjauti – per vėlu, – paaiškina P.Keburys. – Tenka pirkti raguotą. Ragų neturi būti dėl pačių gyvulių saugumo, kad nesusižalotų.“
Gyvena su grandimis
nosyse
Veisliniai buliukai atrenkami, kai sulaukia 12–14 mėnesių. Tokio amžiaus jautukas jau tinkamas tapti tėvu, jei tik griežti tikrintojai jo neišbrokuoja. Veisliniai gyvuliai vertinami pagal 100 balų sistemą – pagal tėvų veislinę vertę, augimo spartą, eksterjerą ir veisimosi savybes.
Sėklos kokybę nustato Lietuvos veterinarijos akademijos laboratorijoje atliekami tyrimai, kraują tiria citogenetinių tyrimų laboratorija. Jei randama chromosomų skaičiaus ir struktūros pokyčių, toks jautukas išbrokuojamas.
Visus griežtus kokybės reikalavimus atitikęs buliukas tampa reproduktoriumi. Direktorius pasakoja, kad tada dukart per savaitę buliukai vedami ten, kur jie muistosi ir nenori eiti. Atskiroje patalpoje stovi specialios staklės, kur imama buliukų sėkla. Visiems reproduktoriams nosyse puikuojasi didžiulės tramdomosios grandys. Jos įveriamos vos buliukas nuperkamas. Užaugusio jaučio be grandies nosyje nepasisektų nuvesti nei iki nemėgstamų staklių, nei iki pirkėjų mašinos.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
„2009-ieji gali būti prasti kam tik nori, tik ne mums, jautininkams“, – tikisi „Panevėžio veislininkystės“ direktorius P.Keburys.
