Panevėžio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje naujos žaidimo taisyklės – metams baigiantis vis akivaizdžiau matyti, kad išretėjusioje pirkėjų armijoje iš esmės liko tik pasiturintys ir turtingi panevėžiečiai. Būtent jie nuo lapkričio pabaigos netikėtai sujudino užsistovėjusį vandenį vienoje iš NT rinkos nišų. Turtingesnių pirkėjų taikiniu tapo nedideli ir iš dalies įrengti naujos statybos vienbučiai namai. Panevėžyje ir rajone perka tik tie, kuriems tikslui pasiekti nereikia banko kredito arba reikia jo nedidelio. Minėtų būstų paklausos šoktelėjimą Panevėžio rinkoje, anot ekspertų, išprovokavo drastiškai sumažėjusios jų kainos ir pirkėjų nerimas dėl santaupų.
Rinkoje – 90 procentų turtuolių
Šalies komerciniams bankams sugriežtinus kreditavimo politiką būstas pirmą kartą nuo 2000 metų daugeliui šalies gyventojų iš neseniai dar paprastai (nors ir brangiai) įgyjamos prekės vėl tapo svajonių preke. NT rinkoje euforiją pakeitė nusivylimas iš vienos pusės ir piktdžiuga – iš kitos.
Vieniems iš neturinčių nuosavo būsto neribotam laikui atsisveikinant su svajonėmis turėti tokį, o kitiems su neslepiamu pasitenkinimu skelbiant nuosprendžius bankų skolininkams palaipsniui susiformavo trečia žmonių grupė, kuri neleidžia NT rinkai visiškai sustoti.
„Nors ir lėtai, bet Panevėžio NT rinka veikia, – sako nekilnojamojo turto agentūros (NTA) „Modelis“ direktorius Vytautas Kakarieka. – Iš dar neseniai itin gausios ir įvairios pirkėjų armijos liko tik labai maža jos dalis. Tikrą pirkėją galima atpažinti iš jo automobilio, aprangos ir elgesio. Perka iš esmės tik turtingi žmonės.“
Geras pajamas gaunantys ir nemenkų santaupų turintys žmonės šiuo metu sudaro net 80–90 procentų visų Panevėžio NT rinkos pirkėjų. Šiek tiek perka ir viduriniosios bei žemesnės klasės atstovai, tačiau dažniausiai tai būna ne pirmas jų būstas.
„Vidutiniokai dabar dažniausiai perka naują būstą siekdami pagerinti gyvenimo sąlygas, o mažesnes pajamas gaunantieji – jas pabloginti. Ir tie, ir kiti turi atlikti dvigubą sandorį – prieš tai parduoti turimą ir tik tada įsigyti naują būstą, – sako V.Kakarieka. – Paprasčiau tiems, kurie dabar yra pagrindiniai ir svarbiausi rinkos dalyviai. NT kainoms nukritus 30–40 procentų turtingiesiems tereikia apsispręsti, ar jau laikas pirkti, ar dar verta palūkėti. Kartais juos pirkti paskatina nerimas, kad rinkoje atpigintą turtą medžioja ne jis vienas.“
Namas pigiau už butą
Kitų paaiškinimų, kodėl staiga pajudėjo prekyba vienbučiais iš dalies įrengtais namais, pašnekovas sako tiesiog neturįs. Kai kurie žmonės, anot jo, tiesiog susirūpino savo santaupomis. Žinios iš pasaulio ir kaimyninių šalių nėra guodžiančios.
„Palyginti su rugsėju, naujos statybos iš dalies įrengtų namų paklausa šiuo metu yra išaugusi trečdaliu, – tikina V.Kakarieka. – Tiesa, ne visi besidomintieji tampa pirkėjais. Todėl, kalbant apie pardavimus, sandorių skaičius išaugo 10–15 procentų.“
Taip yra ir dėl to, kad iki šių metų vasaros buvę vieni pagrindinių pirkėjų – emigrantai, anot pašnekovo, yra nepageidaujami bankuose. Net ir tada, kai jiems reikia tik labai mažos paskolos.
„Teko girdėti, kad bankai narsto kredito prašančius emigrantus po kaulelį – domisi jų išsilavinimu, tikrina, ar jiems pakaktų profesionalumo netekus darbo užsienio rinkose rasti darbo tėvynėje, taip pat reikalauja jų rasti paskolos laiduotoją, kuris dirbtų Lietuvoje, – pasakoja V.Kakarieka. – Ko gero, priežasčių taip elgtis bankai turi – emigrantai yra vieni iš nepatikimesnių klientų.“
Turinčius finansinių išteklių pirkėjus domina tik nedideli namai – iki 150 kvadratinių metrų su mažomis namų valdomis – iki 6 arų. Didžiausia suma, kurią už parduodamą turtą gali gauti pardavėjai, – 350 tūkstančių litų.
„Naujo iš dalies įrengto namo naudingo ploto kvadratinio metro kaina neturi viršyti 2400 litų, kad pirkėjas bent jau susidomėtų pasiūlymu, – sako V.Kakarieka. – Skaičiuojama paprastai – naujo iš dalies įrengto buto Panevėžyje kaina – 3900 litų, jeigu nebaigto namo „kvadrato“ kaina mažesnė 1500 litų – pasiūlymas geras.“
Didesnio ploto būsto rinka, anot pašnekovo, praktiškai yra mirusi. Sudėtinga padėtis ir senos statybos namų rinkoje.
Ji, pasak V.Kakariekos, pernelyg spalvinga, kad ją būtų galima analizuoti taikant bendrus kriterijus.
„Vienų namų niekas nepirks dar kelerius metus, o kitą tik pasiūlyk rinkai. Iš esmės ir čia jau yra konkrečios kainų lubos – namas neturi kainuoti daugiau 400 tūkstančių litų, kad būtų šiuo metu paklausus, – sako V.Kakarieka. – Tiesa, yra pavienių atvejų, kai už namus ir šiuo sunkmečiu Panevėžyje sumoka 600–700 tūkstančių litų.“
Aktyvūs ir perpardavinėtojai
Tarp norinčiųjų pirkti ir perkančiųjų namus yra nemažai ir tokių, kurie dar neseniai daug vilčių praturtėti siejo su augančia NT paklausa ir žvėriškai kilusiomis kainomis. Kitaip tariant – spekuliantams parūpo mažiau ar daugiau pardavimui sukaupto turto išmainyti į didesnę išliekamąją vertę turintį.
„Neretai tokiems tenka parduoti 2–3 spekuliaciniais tikslais anksčiau įsigytus butelius, kad nusipirktų mažiau eksploatacinių išlaidų reikalaujančio turto, – sako NTA „Modelis“ direktorius. – Kartais tokiems rinkos žaidėjams tenka susitaikyti su aritmetiniu kelių sandorių nuostoliu, kad ateityje galbūt išvengtų didesnių.“
Šiuo metu pirkėjai labiausiai geidžia įsigyti namus Dembavos ir Staniūnų gyvenvietėse ir pietvakariniame Panevėžio pakraštyje – prie sodų bendrijų.
Nuostolių bando išvengti ir tie žmonės, kurie perka namą norėdami pabėgti nuo augančių šilumos energijos kainų. Tiesa, šiai kategorijai priskiriami pirkėjai dažniau dairosi namo toliau (iki 20 kilometrų) nuo Panevėžio – kur kainos dar mažesnės.
Kainos Panevėžio miesto ir rajono NT rinkoje, pasak rinkos analitikų, nors dar nėra stabilios, bet jau arti seklumos. Prognozuojama, kad 2009-aisiais NT kainos taip smarkiai nebekris – tikėtinas 5–10 procentų sumažėjimas.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr.
Turinčius finansinių išteklių pirkėjus domina tik nedideli namai – iki 150 kvadratinių metrų su mažomis namų valdomis – iki 6 arų. Didžiausia suma, kurią už parduodamą turtą gali gauti pardavėjai, – 350 tūkstančių litų.
