ELTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas tvirtina, kad valgome saugų maistą, tačiau galbūt ne visada aukščiausios kokybės. Jo įsitikinimu, lietuviškas maistas yra geresnės kokybės negu kai kuriose ES šalyse.
“Mūsų tarnyba užtikrina, kad maistas Lietuvoje yra geras ir kokybiškas. Norėčiau pasakyti, kad lietuviškas maistas, lietuviška žaliava yra dar geresnės kokybės negu kai kuriose ES šalyse, jau nelyginant su trečiosioms šalimis”, – po Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio sakė K. Lukauskas.
Šiame posėdyje buvo išklausyta jo informacija apie maisto produktų saugą ir ūkininkų išaugintos produkcijos tiekimą vartotojams.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo teigimu, valgome 97 proc. lietuviškos jautienos, apie 70-80 proc. lietuviškos paukštienos, tačiau lietuviškos kiaulienos yra gerokai mažiau.
“Problema ta, kad pačias geriausias kiaules, arba 200 tūkst. gyvų kiaulių, ir per 100 tūkst. veršelių išvežame gyvus į kitas šalis dėl to, kad pas mus ūkininkui mažai mokama, mūsų įmonės ne laiku atsiskaito”, – aiškino K. Lukauskas.
Jo nuomone, labai svarbu, kad šviežias, iš ūkininko fermos ar lauko produktas greičiau pasiektų vartotoją. Todėl, anot jo, nutarta plėsti turgelių skaičių, taip parodant vartotojui, kad lietuviška produkcija tikrai geresnė.
K. Lukausko duomenimis, šiuo metu veikia 101 turgūs, kuriuose prekiauja tik iki 30 proc. Lietuvos ūkininkų.
“Mūsų turgūs yra tapę geros prekybos įmonėmis su šaldytuvais, su įranga, ir čia padarytas mūsų visų didelis darbas, bet jie tapo kaip prekybos įmonės, kur vietos yra brangios ir ūkininkai nėra pageidaujami, jiems sudėtinga dalyvauti šitoje sistemoje”, – sakė K. Lukauskas.
Todėl, anot jo, nutarta įsteigti paprastus turgelius, į kurį ūkininkai galėtų atvežti savo pagamintą mėsą, sūrį ar pieną.
K. Lukausko teigimu,
Vilniuje planuojama įsteigti 9 ūkininkų turgelius. Jis tikisi, kad visoje
Lietuvoje bus įsteigta daugiau kaip 150 tokių turgelių.
“Mūsų tarnyba užtikrina, kad maistas Lietuvoje yra geras ir kokybiškas. Norėčiau pasakyti, kad lietuviškas maistas, lietuviška žaliava yra dar geresnės kokybės negu kai kuriose ES šalyse, jau nelyginant su trečiosioms šalimis”, – po Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio sakė K. Lukauskas.
Šiame posėdyje buvo išklausyta jo informacija apie maisto produktų saugą ir ūkininkų išaugintos produkcijos tiekimą vartotojams.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo teigimu, valgome 97 proc. lietuviškos jautienos, apie 70-80 proc. lietuviškos paukštienos, tačiau lietuviškos kiaulienos yra gerokai mažiau.
“Problema ta, kad pačias geriausias kiaules, arba 200 tūkst. gyvų kiaulių, ir per 100 tūkst. veršelių išvežame gyvus į kitas šalis dėl to, kad pas mus ūkininkui mažai mokama, mūsų įmonės ne laiku atsiskaito”, – aiškino K. Lukauskas.
Jo nuomone, labai svarbu, kad šviežias, iš ūkininko fermos ar lauko produktas greičiau pasiektų vartotoją. Todėl, anot jo, nutarta plėsti turgelių skaičių, taip parodant vartotojui, kad lietuviška produkcija tikrai geresnė.
K. Lukausko duomenimis, šiuo metu veikia 101 turgūs, kuriuose prekiauja tik iki 30 proc. Lietuvos ūkininkų.
“Mūsų turgūs yra tapę geros prekybos įmonėmis su šaldytuvais, su įranga, ir čia padarytas mūsų visų didelis darbas, bet jie tapo kaip prekybos įmonės, kur vietos yra brangios ir ūkininkai nėra pageidaujami, jiems sudėtinga dalyvauti šitoje sistemoje”, – sakė K. Lukauskas.
Todėl, anot jo, nutarta įsteigti paprastus turgelius, į kurį ūkininkai galėtų atvežti savo pagamintą mėsą, sūrį ar pieną.
K. Lukausko teigimu,
Vilniuje planuojama įsteigti 9 ūkininkų turgelius. Jis tikisi, kad visoje
Lietuvoje bus įsteigta daugiau kaip 150 tokių turgelių.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
