„Tinkamai įvertinkite šeimos finansinę situaciją (nepasiduokite iliuzijoms) ir mažiau skolinkitės. Jei turite pinigų – būtinai atidėkite juodai dienai, o jeigu leidžia galimybės – investuokite. Ir apskritai apsidrauskite“. Tokius svarbiausius pirmus penkis žingsnius šiuo sunkiu laikotarpiu pataria žengti „Swedbanko“ asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė. Siūloma ne tik atkreipti dėmesį į šiuos patarimus, bet ir įsidėmėti, kokia tvarka jie pateikti. Be to, banko specialistai ramina, kad bet kokią krizę žmogus gali išgyventi, jeigu tik yra sveikas, darbingas ir turi galvą ant pečių. šalies piliečių skolos komerciniams bankams (be lizingo paskolų) jau perkopė 28 milijardus litų. Vilniečiai skolingi 13,05 milijardo litų, kauniečiai – 5,1 mlrd. Lt, klaipėdiečiai – 5,8 mlrd. Lt, šiauliečiai – 1,4 mlrd. Lt, panevėžiečiai – 1,3 mlrd. Lt, alytiškiai – 1,2 mlrd.Lt.
Matyti toliau –
pranašumas
Viena iš pagrindinių bėdų, su kuria jau kitais metais nemažai daliai gyventojų teks susidurti, – sumažintas arba vėluojantis darbo užmokestis. Jau ir dabar dėl vėluojančių atsiskaitymų už prekes ar paslaugas Lietuvos įmonės patiria nuostolių, o žmonės laiku negauna darbo užmokesčio.
Uždarų skolų ratų tik daugės, todėl tikėtina, kad dalis įmonių iš jų neištrūks. Dėl to gatvėje atsidurs ne tik tie žmonės, kurie jau dabar nujaučia juos samdančios įmonės bankrotą, bet ir nemažai tokių, kurie dabar jaučiasi dirbantys stabiliose įmonėse.
„Dėl to ir dėl kitų priežasčių labai svarbu žvelgti toliau – stebėti situaciją ir analizuoti jos raidą bent jau pusmečiui į priekį, – sako „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė O.Čičkauskaitė. – Ypač svarbu tapti savo šeimos biudžeto įplaukų ir išlaidų analitikais tiems, kurie turi skolų bankams. Teisingas biudžeto planavimas gali padėti išgyventi sunkmetį ir išvengti bankroto.“
Skolininkams, anot pašnekovės, nepakanka žinoti tik pačios skolos ir mėnesio įmokos dydį. Reikia sekti infliaciją, norint žinoti, kiek pabrango pragyvenimas. Taip pat patariama stebėti situaciją pasaulio rinkose ir atskirose jos nišose – žinios gali perspėti apie galimą darbo netekimą. Paėmusiesiems kreditus su kintamomis palūkanomis siūloma įvertinti galimą įmokų pasikeitimo riziką.
„Planuodami savo asmeninius finansus žmonės turi numatyti ar bent jau apsidrausti nuo įmokos padidėjimo rizikos. Reikia tiksliai žinoti, kada bus artimiausia palūkanų keitimosi diena, nes prieš tokią dieną derėtų palūkėti su brangesniais pirkiniais, – sako O.Čičkauskaitė. – Reikia įsitikinti, ar planai išleisti daugiau pinigų nesutaps su pabrangusiu paskolos aptarnavimu.“
Rizikuoja darbo rinkos
diletantai
Būtent tarpbankinės palūkanos kitais metais taps vienu iš labiausiai įtampą kasdieniame gyvenime keliančiu dirgikliu.
Dėl įtampos pasaulio finansų rinkose bankai vieni kitiems pinigų skolina vis už didesnes palūkanas. Pabrangusių pinigų našta savo ruožtu permetama ir ant paskolas su kintamomis palūkanomis paėmusių paprastų žmonių pečių.
„Bankai skolina pinigų vertindami konkretaus kliento galimybes ir esamą situaciją bankų rinkoje. Finansinės institucijos negali įvertinti palūkanų pokyčių ateityje ir tų pokyčių įtakos kliento finansinei situacijai, – sako „Swedbanko“ analitikė. – Palūkanos artimiausioje ateityje dar gali didėti, ir tai kai kam, o ypač neįvertinusiesiems tokios rizikos gali sukelti sunkumų vykdant savo prievoles.“
Tarpbankinės palūkanos, anot pašnekovės, turi tendenciją brangti mažiausiai dar pusmetį. Ypač tai pasakytina apie šiuo metu jau neregėtas aukštumas pasiekusias tarpbankines palūkanų normas litais – VILIBOR.
„Kadangi visa tai gali įvykti nelinksmų darbo rinkos bei darbo užmokesčio prognozių fone, galima teigti, kad labiausiai pažeidžiami yra žemesnės profesinės kvalifikacijos specialistai. Būtent jie šiandien daugiau vartoja būsimų pajamų sąskaita, – neslepia O.Čičkauskaitė.
– Jiems kaip ir daugeliui kitų ekonominio
nuosmukio metu gali būti pražūtinga skolintis.“
Reikia apdrausti „galvą“
Krizę šalies gyventojai labiausiai pajus per nedarbo ir mažėjančios pinigų perkamosios galios prizmę, todėl banko ekspertė pataria ne tik taupyti, bet ir turėti santaupų.
„Jauno (iki 30 metų) ir dar nesukūrusio šeimos žmogaus santaupos turėtų būti 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio. Vyresnių ir turinčių finansinių įsipareigojimų gyventojų santaupos turėtų būti ne mažesnės nei pusmečio darbo užmokestis, – skaičiuoja O.Čičkauskaitė. – Tačiau nepatariu kaupti santaupas po pagalvėmis arba kojinėse. Kai kalbama apie santaupas tikrai juodai dienai, o ne šeimos biudžeto skylėms lopyti, geriau, jeigu šiam tikslui skirti pinigai „dirbtų“ – įdarbinkite juos bankuose.“
Žengus visus paminėtus žingsnius labai svarbu, anot pašnekovės, būtų pasirūpinti apdrausti šeimos galvą ir sukauptą turtą.
„Statistika skelbia, kad didžiausias lietuvių turtas vis dar yra namai ir automobilis, bet ne gyvybė. Gyvybės draudimas būtinas šeimai, ir ypač tai, kuri turi paėmusi kreditų, – tikina „Swedbanko“ ekspertė. – Netikėtai žuvus pagrindiniam ar netgi vieninteliam šeimos pajamų gavėjui, artimas žmogus gali likti su nepilnamečiais vaikais ir būsto paskola, bet be pajamų.“
Ta pati statistika skelbia, kad savo sveikatą ir gyvybę lietuviai įvertina tik 60 procentų reikalingos sumos. Pavyzdžiui, vidutinė išmoka šeimai, netekus maitintojo, siekia tik 12,6 tūkstančio litų. Pasaulinė praktika rodo, kad po nelaimės atsitiesti reikia 1–2 metų. Taigi Lietuvoje gyvybė mažiausiai turėtų būti apdrausta 21,3 tūkstančio litų.
„Jeigu žmogus turi didelių finansinių įsipareigojimų, geriausiai būtų, kad jo gyvybės draudimo suma būtų turimų finansinių įsipareigojimų dydžio“, – siūlo O.Čičkauskaitė.
Pasirūpinus saugikliais galima
investuoti
Tik apsidraudus nuo krizės visais minėtais būdais galima būtų, anot banko ekspertės, svarstyti apie dar vieną turto kaupimo būdą – investavimą.
Turint daugiau santaupų nei reikalauja minėtasis apsaugos nuo krizės padarinių fondas, atliekamus laisvus pinigus ar paimtus kreditus šeimos finansų ekspertė pataria investuoti ilgam. Ir primena, kad į bet kokį skolinimąsi šiuo metu dera žiūrėti kaip į finansinį saugumą galintį sumažinti veiksnį.
„Nežinantiesiems, kaip išnaudoti ekonominę situaciją investicijoms, patariu rinktis periodinį investavimą. Toks būdas leidžia įsigyti atpigusių investicinių fondų akcijų, kurių vertė atsigavus ekonomikai išaugs“, – sako O.Čičkauskaitė.
Žmonėms, kurie jau investavo (prieš pat krizę ar jai prasidėjus) ir nesulaukė teigiamos grąžos ar šiaip turto vertės padidėjimo, anot „Swedbanko“ ekspertės, yra du keliai: atsiimti likusią dalį investicijų ir taip pripažinti save patyrus nuostolį arba laukti.
„Jeigu investavęs asmuo ar šeima nejaučia žūtbūtinio lėšų trūkumo, geriau tapti ilgalaikiu investuotoju nei pulti atsiimti pinigų, – teigia „Verslo vartų“ pašnekovė. – Ilgalaikėje perspektyvoje investicinė vertė, nesvarbu, kas tai būtų – akcijos, kiti vertybiniai popieriai ar nekilnojamasis turtas – sugrįš.“
Darius SKIRKEVIČIUS
Nuotr. Lietuviai turi išmokti stebėti ne tik
šalies, bet ir pasaulio ekonominę situaciją. Žinant, kas vyksta pasaulyje,
galima spėti, kas netrukus įvyks mūsų šalyje. Gebėjimas analizuoti gali
apsaugoti žmones nuo neapgalvotų veiksmų, o kai kuriais atvejais ir nuo
bankroto.
