Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangos per verslo rėmimo programas kovoti su nedarbu Panevėžyje ir ypač rajone nėra tokios rezultatyvios, kaip norėtųsi valstybės tarnautojams. Per Vietinio užimtumo iniciatyvų projektą septynerius metus valstybės peršama nemenka parama nesulaukė tokio verslininkų dėmesio, kokio buvo galima tikėtis. Šiuo projektu valstybė stengiasi papirkti darbdavius subsidijomis verslui, kad šie įdarbintų labiausiai socialiai neapsaugotus žmones. Iš šalies biudžeto Panevėžio miesto ir rajono įmonių plėtrai ir modernizacijai jau skirta beveik 2,5 milijono litų. Tačiau, pasak projekto vykdytojos Darbo biržos, ta suma galėjo būti kelis kartus didesnė.
Darbo vieta – už 37 tūkst.
litų
Vietinio užimtumo iniciatyvų (VUI) projektas, skirtas suaktyvinti gamybos įmonių Panevėžio rajone steigimą ir modernizuoti dirbančiąsias, jau septinti metai iš eilės stringa dėl verslininkų neryžtingumo ir neraštingumo. Tokia parama siūloma tik tiems šalies rajonams, kuriuose nedarbas yra didesnis už šalies vidurkį.
Nuo 2002-ųjų tokia parama galėjo naudotis Panevėžio rajono ir tik metus (nuo 2007-ųjų) – miesto įmonės. Tačiau per visą VUI gyvavimą tokios subsidijos sudomino tik 15 Panevėžio rajono įmonių. Vidutiniškai – po 2,5 įmonės per metus. Geresni metai buvo 2007-ieji, kai VUI projekte pirmą kartą galėjo dalyvauti ir Panevėžio miesto smulkieji ir vidutiniai verslininkai. Tokią galimybę jiems atvėrė milžiniškos kineskopų gamyklos „Ekranas“ bankrotas – aukščiau nei šalies vidurkis Aukštaitijos sostinėje šoktelėjo nedarbo lygis. Tais metais projekte dalyvavo 6 įmonės, iš jų 4 – miesto.
Iš viso rajono įmonės iki šiol gavo beveik 1,5 milijono litų valstybės paramos. Miesto bendrovės – apie 1 milijoną litų.
Projekte dalyvavusios Panevėžio miesto ir rajono įmonės, pasinaudodamos šia parama, įsteigė 134 naujas darbo vietas. Palyginti su kitais rajonais, jų galėjo būti įsteigta bent jau dvigubai daugiau.
Vidutinė darbo vietos įsteigimo kainos dinamika rodo, kad, didėjant vidutiniam šalies gyventojų atlyginimo vidurkiui ir augant infliacijai, didėjo ir steigiamos darbo vietos kaina. 2002 metais vidutinė vienos darbo vietos įsteigimo kaina buvo 7,69 tūkstančio litų, o šiemet įkurti darbo vietą jau kainavo 5 kartus brangiau – 37,7 tūkstančio litų.
„Darbo vieta brango dėl iki šiol labai sparčiai augusių paslaugų, medžiagų ir įrengimų kainų, – teigė Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė. – Įmonių plėtros projektams įgyvendinti valstybė skiria 65 procentus lėšų, kita dalis investicijų gula ant pačių verslininkų pečių.“
Stebina pasyvumas
Panevėžio darbo biržos, kuri yra viena iš projekto vykdytojų, vadovai niekaip neatsistebi, kodėl mūsų rajono verslininkų negundo valstybės dykai dalijami pinigai. Juolab kad ypatingų pastangų gauti neatlygintiną paramą nereikia – pakanka, kad įmonė dirbtų pelningai, neturėtų skolų ir turėtų nekilnojamojo turto.
„Minėta bendra miesto ir rajono verslui skirta subsidijų suma galėjo būti kelis kartus didesnė, jeigu tik įmonės, ir ypač Panevėžio rajono, būtų buvusios aktyvesnės, – tikino A.Biguzienė. – Darbo birža labai aktyviai skleidžia informaciją apie šią programą, tačiau kodėl įmonės nerodo iniciatyvos ir apskritai noro gauti paramą, taip ir lieka mįsle.“
Manoma, kad apetitą valstybės paramai gauti įmonėms labiausiai slopina jų finansinės veiklos šešėlinis prieskonis – dviguba buhalterija ir pusiau legali gamyba.
Nesudėtingi mainai
Vyriausybė investicijas į Panevėžio rajono smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą pinigais žadėjo skatinti dar kelerius metus.
Tačiau kol kas nėra visiškai aišku, ar
pažado bus laikomasi dėl sunkios ekonominės situacijos šalyje.
Jeigu projektas bus tęsiamas, valstybė, kaip ir iki šiol, yra pasirengusi už naujai sukurtas darbo vietas vienai įmonei padovanoti iki 345 tūkstančių litų. Už valstybės pinigus leidžiama pirkti įrenginius, paslaugas ir visa, kas būtina darbo vietai sukurti.
Mainais už tokią paramą verslininkai įsipareigoja įdarbinti Darbo biržoje registruotų bedarbių ir trejus metus išsaugoti valstybės pinigais įsteigtas darbo vietas. Įdarbinami problemiškiausi ir mažiausiai socialiai apsaugoti bedarbiai – vyresni nei 50 metų, daugiavaikių šeimų tėvai, vienišos motinos ir kt.
Iki 30 procentų visos numatytos suteikti subsidijos ministerija sumoka avansu. Pusę tos sumos verslininkas gauna vos tik pateikęs galutinę darbų sąmatą. Kiti pinigai atiduodami atlikus visus darbus.
Visą reikalingą darbo vietai įsteigti įrangą, prekes ar paslaugas verslininkas privalo pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas taisykles.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr.
Įsteigti Panevėžyje darbo vietą kasmet darėsi vis brangiau dėl labai
sparčiai augusių paslaugų, medžiagų ir įrengimų kainų. Darbo vietos savikaina
šiuo metu svyruoja nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių litų.
