Nors panevėžiečiai savo namuose žaliaskarių dabinti dar neskuba, o prekyba jomis dar tik įsibėgėja, penktadienio vakarą Laisvės aikštėje sužibo svarbiausioji švenčių kvieslė – kalėdinė miesto eglė. Pirmą kartą miesto istorijoje papuošta ne geradarių dovanota ir į miesto centrą atgabenta, o gyva aikštėje auganti eglė. Susirinkusieji į pagrindinės miesto eglės įžiebimo ceremoniją šventę vadino prasta holivudinio scenarijaus parodija. „Reikėtų susimąstyti, ką tas Grinčas reiškia mums, kas jo tėvas ir motina“, – renginio scenarijų sukritikavo etnologė Gražina Kadžytė.
Puošė augančią eglę
Į kalėdinės eglės įžiebimo šventę susirinkusiems panevėžiečiams teko iškęsti ir švenčių laukimui visiškai netinkamą rudeniškai darganotą orą, ir nuobodų renginį. Eglės įžiebimo šventę ir kitus kalėdinius renginius šiemet organizuoja bendrovė „Aukštaitijos pramogos“. Projekto vadovas – Svajūnas Mackevičius, pats dainavęs ir eglės įžiebimo šventėje. Prie Swajaus prisijungė panevėžietė dainininkė Diana, miesto vaikų kolektyvai. Pakviesti atlikėjų iš kitų miestų organizatoriai teisinosi neturintys pinigų, nes kalėdiniams renginiams ir miestui puošti miesto Savivaldybė skyrė 100 tūkstančių litų.
Šventės scenarijų organizatoriai šiemet pasiskolino iš Vakarų: ledo luite įšaldytą Kalėdų eglę šiemet bandė pavogti žalias gauruočius Grinčas, o ją išgelbėjo Kalėdų Senelis. Ypatingų spalvų šventei suteikė tik įspūdingai atrodantis Kalėdų Senelis ir puikiai savo darbą atlikęs renginio vedėjas – Viešintų klojimo teatro režisierius Vytautas Germanavičius.
Kalėdų eglę įžiebęs Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas džiaugėsi, kad panevėžiečiai mokosi elgtis ekologiškai ir rodo pavyzdį kitiems miestams pirmą kartą puošdami ne nukirstą, o gyvą augančią eglę. Eglės įžiebimo akimirką užsižiebė ir papuošti Laisvės aikštės medžiai, prie centrinio fontano įrengti ledo vartai ir supokšėjo fejerverkai – žadėta staigmena panevėžiečiams.
Ragina grąžinti
Būti draugiškus gamtai šiemet ragina ir prekybos tinklas „Maxima“. Pirkėjams siūloma įsigyti gyvą eglutę vazonėlyje, o praėjus šventėms grąžinti ją gamtai – pasodinti lauke. Gyvų eglučių išsaugojimo akciją „Maxima“ vykdo pirmą kartą.
„Tai ir galimybė namuose džiaugtis žaliomis, mišku kvepiančiomis Kalėdomis, ir išvengti nemalonios procedūros – nudžiūvusio medžio išmetimo lauk“, – sako MAXIMA LT Įvaizdžio ir komunikacijos direktorė Lina Muižienė. Iki sodinimo laiko eglutę išsaugoti nesunku, tereikia ją laikyti vėsioje patalpoje ir nepamiršti palaistyti. Lietuvos pirkėjams bus pasiūlyta per 5 tūkstančiai gyvų eglučių. Didžioji jų dalis užaugintos Lietuvoje, kitos atvežtos iš Lenkijos. Priklausomai nuo žaliaskarės aukščio, gyvų eglučių kaina svyruos nuo 29,99 iki 49,99 lito.
Eglutės nebrangsta
Gerokai mažesnes kainas ir tik Lietuvoje augintas eglutes nuo gruodžio 10 dienos panevėžiečiams siūlys Panevėžio miškų urėdija. Girininkijose eglučių jau galima įsigyti ir dabar, tačiau jomis kol kas domisi tik didesnės įstaigos ir organizacijos, pavieniai žmonės į girininkijas užsuka šventėms visai priartėjus.
„Pirkėjų dar nesulaukiame. Urėdijoje parduoti paruošime 100 medelių, – „Sekundei“ sakė Gustonių girininkijos girininkas Jonas Masiokas. – O ir ne eglučių kraštas esame, manau, kad gražesnių eglučių pirkėjai dairosi Žaliosios girios pusėje“.
Panevėžio urėdijos viešųjų ryšių specialistė Jolita Lukoševičienė sako, kad eglučių paklausa kasmet mažėja, todėl miškininkai jų branginti nesirengia.
Parduoti ketinama paruošti apie 3000 eglučių. Iki 2 metrų aukščio eglutė kainuos 10,17 lito, 2–3 metrų – 14,41 lito, 3–4 metrų –27,12 lito, 4–5 metrų – 44,07 lito. Norintieji įsigyti aukštesnę nei 5 metrų eglę už kiekvieną papildomą metrą turės primokėti 25,42 lito. Eglių šakos kainuos 1,70 lito.
Už savavališką eglučių kirtimą piliečiai baudžiami nuo 50 iki 100 litų bauda, pareigūnai – nuo 100 iki 300 litų. Praėjusiais metais Panevėžio miškų urėdijoje savavališkų kalėdinių eglučių kirtimo nebuvo nustatyta.
Prieš keletą metų buvęs pelningas prekybos eglutėmis verslas privačių miškų savininkų nebežavi. Miesto Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Buinauskienė sakė, kad dėl leidimo prekiauti kalėdinėmis eglutėmis kol kas nesikreipė nė vienas asmuo.
„Norinčiųjų gauti leidimą prekiauti eglutėmis kasmet sulaukiame ne anksčiau kaip gruodžio 15–16 dieną, – paaiškino specialistė. – Pernai išdavėme apie 20 leidimų“.
Plačiau skaitykite gruodžio 8 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr. Pirmą kartą
Panevėžio miesto istorijoje įžiebta natūraliai auganti kalėdinė eglė.
