Pagrasino susižaloti
Valdiškų institucijų atstovų apsilankymas Pazukų kaime esančiuose Vilmos Miskovos namuose baigėsi nemaloniu incidentu. Leistis į kalbas su pagalbą siūlančiais specialistais nenorėjusi daugiavaikė motina pagrasino susižalosianti ir sudaužė įvykį fiksavusių policininkų kamerą. Po taip pasibaigusio konsiliumo rajono vaikų teisių apsaugos specialistai sako prarandantys viltį, kad pavyks rasti susikalbėti su nežmoniškomis sąlygomis aštuonis mažamečius vaikus auginančia moterimi.
Vargingai atrodančiame namelyje Pazukų kaime V.Miskova pasitinka apsirengusi šiltais drabužiais ir apsiavusi žieminiais batais. „Malkų neturime, todėl ir šalta, – iškart paaiškina aštuonis vaikus pagimdžiusi moteris.
– Miškas malkų pilnas, bet sumokėti už
atvežimą neturiu iš ko. Su vaikais parsinešame šakų tik tai dienai.“
V.Miskova tvirtina, kad vėjo perpučiamame namelyje dabar gyvena septyniese. Du mažiausieji – devynių mėnesių sūnelis ir vos keliomis dienomis nuo jo besiskirianti anūkėlė.
Glaudžiasi septyniese
Ant rankų sūpuodama anūkėlę Sandrutę (vardas pakeistas, – aut. pastaba) V.Miskova pasakoja, kad būtent dėl jos ir šalto būsto sulaukia daugiausia priekaištų ir iš vaikų teisių apsaugos specialistų, ir iš Panevėžio seniūnijos socialinių darbuotojų.
„Leidome mamai pailsėti, jos nervai visai pakrikę, todėl mažoji daugiausia būna pas mane, bet nejaugi čia nusikaltimas – močiutei pagloboti anūkėlę, – guldydama ant lovos žieminiais batais apautą kūdikį kalba V.Miskova. – Aš esu močiutė ir prižiūrėsiu tiek, kiek reikės. Ne pas svetimus vaikas paliktas.“
Užuojautos, kad sunku auginti du kūdikius ir dar kelis mažamečius pametinukus, moteris nesupranta. „Aštuonis užauginusi, prie vaikų pripratusi, man jokio skirtumo, ar naktį keltis prie vieno, ar prie dviejų vaikučių, – buities rūpesčių nebijo V.Miskova.– Socialinė darbuotoja pyksta, kad Algimantė pas mus šunį atvežė ir žiurkėną. Nesuprantu, koks jos reikalas.“
Moteris tikina: nors ir sunku būna, bet daugiausia džiaugsmo ir suteikia vaikai. „Iš gimdymo namų su kūdikiais abi su Algimante grįžome tą pačią dieną, žentas ir man gėlių nupirko“, – pasidžiaugia.
Netylės
Daugiavaikė motina neslepia pykčio, kad specialistai jos namuose lankosi dažnai. Tokį jų dėmesį pazukietė supranta ne kaip pagalbos siūlymą, o kaip priekabių ieškojimą. Ji tikina nesuvokusi, ko praėjusį ketvirtadienį jos namuose lankėsi vaikų teisių apsaugos specialistai, seniūnijos socialinė darbuotoja, policijos pareigūnai, Skaistgirių mokyklos direktorė. V.Miskova tikina, kad atvykusieji su ja ir Algimante kalbėjosi ne pačiais gražiausiais žodžiais.
„Kol nebuvo atvažiavusi dukra, dar šiaip taip laikiausi, bet kai pradėjo kalbėti, kad atims anūkėlę, o policininkas užlaužė Algimantei rankas ir norėjo uždėti antrankius, griebiau kamerą ir tėškiau į spintą“, – neslepia V.Miskova. Dabar moteris džiaugiasi, kad apimtai streso policininkai neleido padaryti kvailystės.
„Griebiau peilį ir norėjau pjautis venas, – kelių dienų įvykius prisimena V.Miskova. – O ką daryti, kai esi į kampą įvarytas? Negi juos pulsi?“ V.Miskova tvirtina, kad dukra pasiryžusi netylėti ir bandyti įrodyti, kad neva dėl įžūlaus pareigūnų elgesio ant jos kūno liko sužalojimų.
Pašalpos negauna
V.Miskova tvirtina labiausiai užkliūvanti ir patyčių sulaukianti dėl to, kad neturi savo namų. Prieš dešimtmetį ji į Lietuvą grįžo iš Kazachstano. Anoje šalyje ji tvirtina turėjusi viską – ir namus, ir vyrą.
„Po gyvenimo su sutuoktiniu jokio vyro šalia nebenoriu matyti, turiu labai skaudžios patirties, – prisipažino moteris. – Žinau, kad mažųjų vaikų tėvas norėjo atžalų, galvojo, kad taip pavyks mane prie savęs pririšti, bet mano charakteris toks, kad pati kabinėjuosi prie smulkmenų.“
Panevėžio rajone V.Miskova su vaikais iš pradžių glaudėsi Naujamiesčio seniūnijoje, vėliau susirado namus Pazukų kaime. „Gal dėl to, kad gyvenamąją vietą deklaravau kitoje seniūnijoje, ir malkų negaunu? Nežinau“, – svarsto vargingomis sąlygomis vaikus auginanti V.Miskova. Socialinės pašalpos ji negauna, bet sako jos ir neprašysianti, nes pažeminimo sulaukianti ir taip daug.
Socialinio būsto moteris tvirtina niekada neturėjusi. Tačiau tai pasirodo netiesa. Rajono Savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Stakytė patvirtino, kad socialinis būstas V.Miskovai buvo skirtas Pašuojo kaime, tačiau moteris iš jo išsikraustė ir susirado namus Panevėžio seniūnijos Pazukų kaime.
Už nuomą šeima pinigų nemoka. „Žmonės suprato, kad mums nelengva, ir leido gyventi savo namuose“, – dėkinga V.Miskova.
Septynių žmonių šeima dabar per mėnesį verčiasi iš 600 litų už vaikus gaunamų pašalpų. Daugiavaikė mama tvirtina, kad tiek pakanka, jog visi būtų pavalgę.
„Nežinau, mažai tai ar daug, bet mums užtenka, – patikino V.Miskova. – Ir mėsos nusiperkame, ne kasdien, bet alkani nebūname.“ Sunkiau dėl skalbimo. Vandens tenka atsinešti iš už kilometro esančios sodybos, todėl drabužių moteris neslepia beveik neskalbianti, stengiasi verstis su tais pačiais, rengianti vaikus pigiais dėvėtais. Dirbti kelis mažamečius auginančiai mamai nėra kada, o ir darbo kaime nerasi. V.Miskova tvirtina vasarą papildomai užsidirbanti ravėdama daržus, padėdama kaimynams ūkyje.
Daugiavaikė motina sutinka, kad specialistų priekaištai dėl mokyklos nelankančio keturiolik-mečio sūnaus teisingi.
„Sūnus nenori mokytis. Ką aš galiu dėl to padaryti? – tik rankomis skėsteli V.Miskova. – Į mokyklą jį išleidžiu, bet jis nueina savo keliais.“
Plačiau skaitykite gruodžio 6 d. „Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr. „Vaikai man – didžiausias džiaugsmas, niekas jų iš manęs neatims“, – sakė vargingai gyvenanti daugiavaikė mama.
