Drastiškos permainos
Šalį krečiantis nuosmukis skaudžiai kerta ir regioninei žiniasklaidai. „Lietuvos ryto“ rengiamas antikrizinis planas krašto dienraščiui „Panevėžio rytas“ gali reikšti finansinį krachą. Leidinio vadovybė neatmeta galimybės, kad nutrūkus „Lietuvos ryto“ dotacijoms jau kitąmet dienraštis skaitytojus pasieks tik tris kartus per savaitę.
Į aklavietę patekusiame „Panevėžio ryte“ prabilta ir apie masinį darbuotojų atleidimą. It musę kandę gali likti ir ant mažos prenumeratos kainos kabliuko pakibę „Panevėžio balso“ skaitytojai. Prieš porą savaičių Panevėžio apygardos teismas paskelbė bankrotą keletą metų agonijoje besiblaškančiai „Panevėžio balso“ bendrovei. Bankroto administratorius patikino, kad šiuo metu peržiūrimi bendrovės sandoriai, tarp jų – ir susiję su dienraščio leidybą perėmusia UAB „ALRO media“.
Darbuotojai panikuoja
Jau kuris laikas kalbant apie „Lietuvos ryto“ rengiamą antikrizinį planą, kuriame numatytas ir darbuotojų atleidimas, „Panevėžio ryte“ tvyro įtampa ir nežinomybė. Krašto dienraščio darbuotojai jau varsto kitų leidinių redakcijų duris vildamiesi gauti darbo.
Iki šiol „Lietuvos ryto“ išlaikomas dienraštis netrukus gali netekti savo aukso gyslos, nes kaip vienas iš respublikinio leidinio gelbėjimosi variantų minimas „Panevėžio ryto“, kaip atskiros uždarosios akcinės bendrovės, steigimas.
Tačiau toks žingsnis finansinės krizės akivaizdoje krašto dienraščiui gali reikšti visišką krachą, o naujos bendrovės įkūrimas gali būti tik priedanga „Lietuvos rytui“ ieškant būdų, kaip atleisti solidų darbo stažą turinčius darbuotojus patiriant kuo mažiau išlaidų.
Abejones dėl permainų skaidrumo kelia tai,
kad „Panevėžio ryto“ kolektyvas perspėtas, jog steigiamoje bendrovėje bus
įdarbinti tik savo noru išėję iš „Lietuvos ryto“.
Kalbama, kad „Panevėžio rytas“ nusiteikęs ne tik mažinti savo etatus, bet ir retinti laikraščio leidybą – iki šiol šešis kartus per savaitę leidžiamas dienraštis kitąmet skaitytojus gali pasiekti tik triskart per savaitę.
Neteks aukso gyslos
Kad „Panevėžio rytas“ pateko į finansinio nuosmukio spąstus, neneigia ir buvęs dienraščio vyriausiasis redaktorius Bronius Matelis. Tik prieš porą mėnesių su ditirambais išlydėtas eiti „Lietuvos ryto“ redaktoriaus pavaduotojo pareigas B.Matelis nuo vakar vėl grįžo į „Panevėžio rytą“.
„Kol kas dirbu Panevėžyje, bet užimu ne ankstesnes pareigas“, – aiškino B.Matelis.
Paprašytas konkretizuoti, buvęs vyriausiasis redaktorius pareiškė esąs namų šeimininkė.
B.Matelis pripažino, kad jo sugrįžimas į Panevėžį susijęs su artėjančia krize.
„Dirbti Vilniuje labai patiko, kiek žinau, ir manim buvo patenkinti. Gavau labai didelės patirties ir galbūt ją čia panaudosiu“, – teigė B.Matelis.
Anot jo, dėl „Panevėžio ryto“ perspektyvų kol kas konkrečių sprendimų nėra priimta. Tačiau buvęs vyriausiasis redaktorius nepaneigė, kad vienas iš svarstomų variantų – uždarosios akcinės bendrovės steigimas.
„Dėl finansų krizės „Lietuvos ryte“ iš tiesų vyksta permainos. Kokios jos bus, man regis, paaiškės šią savaitę. Vienas iš trijų ar keturių planų, kaip išgyventi, minimas ir toks, kad „Panevėžio rytas“ turėtų atsiskirti ir gyventi savarankiškai“, – teigė B.Matelis.
Apie alternatyvius variantus B.Matelis tvirtino negalįs kalbėti.
Tačiau ilgametis „Panevėžio ryto“ vadovas nesiryžo prognozuoti, ar dienraščiui pavyktų išgyventi netekus aukso gyslos.
„Panevėžio rytas“ ar bet kuri kita bendrovė dabar gali tik antikrizinius planus kurti. Aš abejoju, ar apskritai Lietuvoje šiuo metu yra nors viena bendrovė, kuri kažką padariusi galėtų girtis, kad jos padėtis pagerėjo“, – aiškino B.Matelis.
Etatų mažinimo neneigia
B.Matelis neslėpė, kad krizės paliestas „Panevėžio rytas“ rengiasi ir drastiškoms taupymo priemonėms – darbuotojų atleidimui.
„Kalbos yra, kad iš tikrųjų teks mažinti. Bet kol kas visi dirba ir, manau, kad bent jau gruodį, dirbs. O kaip vėliau bus, priklausys nuo priimtų sprendimų“, – pripažino B.Matelis.
Dienraštyje susiklosčiusią situaciją pašnekovas teisino kaip esą neišvengiamą šalies finansinio nuosmukio etapą. Anot jo, Aukštaitijos regione jau du ant išlikimo ribos atsidūrę leidiniai atleido nemažai darbuotojų ir nuo gruodžio savo skaitytojus pasieks perpus rečiau nei iki šiol.
„Tie projektai vykdomi visur ir galbūt bus ir mūsų leidinyje. Viskas priklausys sausį nuo padėties rinkoje“, – patvirtino B.Matelis.
Šiemet „Panevėžio rytas“, kaip įprasta metų pabaigoje, nebeskelbia dienraščio prenumeratos akcijos. B.Matelis tokią leidinio strategiją aiškina, kad esą didžiąją dalį prenumeratos surinkę pavasarį.
Kaip žadama prenumeratoriams padengti nuostolius, jei dienraštis bus pradėtas leisti rečiau nei šiuo metu, B.Matelis atsakyti negalėjo.
„Nežinau, negaliu burti iš kavos tirščių. Bet kokios reorganizacijos priklauso nuo bendrovės savininko ir valdybos. Aš nesu nė vienas iš jų“, – teigė B.Matelis.
Skausmingas permainas jau pajuto „Lietuvos rytui“ priklausantis regioninis priedas „Laikinoji sostinė“. Praėjusią savaitę iš darbo turėjo išeiti 18 darbuotojų. Iš viso leidinyje dirbo trisdešimt žmonių.
Klausimai sutrikdė
Bendrovės „Lietuvos rytas“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas, paklaustas apie „Panevėžio ryto“ perspektyvas, pasiūlė kalbėtis apie šiuo metu jį dominančią „Lietuvos ryto“ krepšinio komandą.
„Panevėžio rytas“ yra stiprinamas, kad įveiktų jus konkurencinėje kovoje“, – „Sekundei“ pareiškė G.Vainauskas.
Pasidomėjus, ar vienas iš dienraščio stiprinimo variantų – galimas etatų mažinimas, bendrovės vyriausiasis redaktorius ėmėsi aiškinti, esą leidinį žmonės palieka dėl jiems keliamų aukštesnių reikalavimų.
„Kiekviena įmonė šiuo metu šneka apie darbuotojų atleidimą. Kol kas „Panevėžio ryte“ nė vienas nėra atleistas. Jei tai įvyks, jūs tą sužinosite. Juk Panevėžys – mažas kaimas“, – aiškino G.Vainauskas.
Klausimas apie planus skęstantį dienraštį leisti rečiau nei šiuo metu, vyriausiąjį redaktorių aiškiai sutrikdė.
„Svarstoma galimybė „Panevėžio rytą“ sujungti su „Sekunde“, – išrėžė G.Vainauskas.
Plačiau skaitykite gruodžio 2 d. „Sekundėje“.
Agnė BALTUTYTĖ
A.Repšio nuotr. B.Matelis neslepia, kad jo sugrįžimas į Panevėžį susijęs su „Panevėžio rytą“ paliesiančia finansine krize.
