Laukia palikimas
Uždirbti iš gyventojų patiklumo tikisi ne tik vietiniai, bet ir tarptautiniai sukčiai.
Telefoniniai smegenų plovėjai puikiai išmano tautiečių psichologiją: pagal tradicinį scenarijų vidurnaktį pabudinti vyresnio amžiaus žmonės apgavikams atiduoda kelis ar keliasdešimt tūkstančių litų, kad tik išgelbėtų neva į bėdą patekusį artimąjį.
Užsienyje veikiantys sukčiai manipuliuoja ne emocijomis, o bene visus vienijančiu noru praturtėti.
Iš užsienio gautas laiškas apie milijoninį
palikimą dažnam prarają iki milijonieriaus gyvenimo sumažina iki kelių žingsnių.
Į Panevėžį skubiuoju paštu atskriejo laiškas iš Ispanijos. Panašius pranešimus gauna ir kitų miestų gyventojai. Turinys adresato neturėtų palikti abejingo: teisininkas Deividas Džonsonas praneša apie dvidešimt dviejų milijonų dolerių palikimą. Reakcija priklauso nuo žmogaus, gavusio tokį laišką, patirties ir mąstymo: naivuolius turėtų apimti džiaugsmas, o kritiškesniuosius – įtarimas.
Kad suabejotum pranešimo patikimumu, nereikia ir teisėsaugos pagalbos, užtenka atidžiai perskaityti laišką ir internete pasitikrinti laiške nurodytus duomenis. Neatitikimų sąrašas ilgas: ant voko yra Ispanijos sostinės Madrido priemiesčio Alkobendo pašto spaudas. O viduje rastame firmos lape nurodoma, kad kontora įkurta Salamankoje – mieste, nuo Alkobendo nutolusiame 222 kilometrus. Tariamasis juristas D.Džonsonas praneša apie savo kliento mirtį per eismo įvykį ir apie tai, kad milijonus dolerių palikusio kliento pavardė sutampa su laiško gavėjo pavarde. Masiškai daugindami šias rašliavas sukčiai nepasivargino į „paveldėtojus“ kreiptis vardu ir pavarde – laiške jokio kreipinio nėra. Firminio lapo viršuje puikuojasi „Johnson&layers“ logotipas, o laiške jau rašoma apie priklausymą „Johnson&Associates“. Nei vienos, nei kitos kompanijos vardu oficialūs teisininkų paslaugų tinklalapiai neegzistuoja: „Johnson&Associates“ pavadinimą turinti kompanija veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose, ji įmonėms kuria interneto svetaines.
Pokalbis gali išduoti
Įtarimą kelia ir tai, kad „giminaitis“ avarijoje žuvo prieš trejus metus, o su lietuviais bendrapavardžiais susisiekiama tik dabar. Beje, Deivido Džonsono laiške taip ir nenurodomas turtingojo kliento nei vardas, nei pavardė.
Vėliau itin painiai išdėstoma, kad pagal naują Europos Sąjungos teisę (neįvardyti jokie konkretūs teisės aktai) be šeimininko likusį kapitalą turi patvirtinti giminaitis. Kitu atveju finansinė institucija (taip pat nenurodoma kokia) lėšas perves į centrinį Europos Sąjungos banką. Nors rašoma apie Europos banką, o Ispanija jau nuo 1999-ųjų įsivedusi eurą, litas taip pat susietas su Europos piniginiu vienetu, palikimo suma pateikiama doleriais. Kad išsklaidytų abejones, laiško autoriai žodžius „teisė“ ir „teisiškai, legaliai“ pavartoja septynis kartus.
Laiško pabaigoje išdėstoma, kad, pradėjęs turto pasisavinimo procesą, šio laiško adresatas gautų pusę sumos, kita pusė atitektų D.Džonsonui. Nors teisininkas nurodo savo telefoną, bet primygtinai reikalauja susisiekti su juo faksu ar elektroniniu paštu. Tokį prašymą bendrauti ne telefonu argumentuoja laiko skirtumu, nors Ispanija ir Lietuva priklauso gretimoms laiko juostoms ir žiemą laikas valstybėse tesiskiria viena valanda. Patys svarbiausi žodžiai laiške paryškinti, kad esmė būtų aiški vos užmetus akį – pavardė, 22 milijonai, primygtinai, faksu arba elektroniniu paštu.
Trūksta oficialumo
Pretenduojančiame į oficialų dokumentą laiške „juristas“ naiviai prisipažįsta, kad jau senokai galvojo apie investicijas kitoje šalyje, tad tai puiki galimybė savo 50 proc. sumos investuoti jūsų šalyje. Beje, D.Džonsonas nekalba apie Lietuvą konkrečiai, mūsų šalies pavadinimas nė karto nepaminėtas laiške. Taigi galima įtarti, kad sukčius ieško aukų ir kitose Europos valstybėse. Kad reikalas būtų sutvarkytas, „juristas“ reikalauja būti sąžiningiems, bendradarbiaujantiems ir svarbiausia – garantuoti slaptumą.
Rašliava baigiama dviem elektroninio pašto adresais. Kai net save gerbianti individuali įmonė susikuria elektroninį paštą su firmos pavadinimu, milijoninėmis sumomis disponuojantis teisininkas pateikia iš raidžių ir skaičių kratinio sudarytus elektroninius pašto adresus, kurie sukurti pasinaudojant kompanijų, orientuotų į privatų vartotoją, paslaugomis.
Į policiją neneša
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotoja Aud-ronė Vaitonienė informavo, kad kol kas nėra sulaukusi nė vieno miesto gyventojo, nešino panašiu laišku. Apie tokius iš Ispanijos gaunamus pranešimus ji tikino girdinti pirmą kartą, nors buvo atvejų, kai panevėžiečiai į ekonominių nusikaltimų tyrėjus kreipdavosi pasikonsultuoti dėl laiškų. Įtarimų buvo sukėlęs „Almos litteros“ leidyklos paštu siunčiamas pasiūlymas užsisakyti knygų ir buvo žadamas laimėjimas.
A.Vaitonienė žmonėms, gavusiems pranešimą anglų kalba, visų pirma siūlo jį išsiversti, tuomet pasidomėti, ar įstaiga siuntėja egzistuoja. Pasak Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojos, ir pranešimas apie palikimą visiškai įmanomas, nes dabar yra bendras testamentų registras. Jei dokumentą gavęs asmuo turi pagrindą tikėtis palikimo užsienyje, su laišku derėtų nukeliauti pas notarą. Tvarkantys šios srities teisinius reikalus notarai iš karto galės patikrinti, ar iš tiesų palikimas yra.
Vien dėl laiško, nors jis ir akivaizdžiai melagingas, tyrimas nepradedamas. Ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas tik tuomet, jei laišką gavęs žmogus susiviliotų, nusiųstų pinigų teisinių procedūrų išlaidoms dengti – jei patirtų kokią nors finansinę ar moralinę žalą. „Jei žmogus nenukentėjo, tyrimas nebus pradėtas. Jis gauta informacija gali tikėti, gali netikėti. Pats laiško siuntimas nėra nusikaltimas“, – komentavo A.Vaitonienė.
Lina RUMBUTYTĖ
Nuotr. Laiške nurodytas „Johnson&Associates“
kontoros adresas, bet iš tiesų čia yra keturių žvaigždučių
viešbutis.
