Karolina Petronienė – pirmoji Panevėžyje moteris, įžengusi į iki šiol tradiciškai tik vyriška laikomą vairavimo instruktorių bendruomenę. Turinti visų kategorijų vairavimo teises 25-erių metų panevėžietė paneigia vyrų dažnai kartojamą frazę: moteris prie vairo – mirtis už kampo. Kaip tikina instruktorė, ji kelyje sutikusi ne vieną dailiosios lyties atstovę, kur kas geriau vairuojančią už pagyrūnus.
Trokšta adrenalino
Jaunoji vairavimo instruktorė K.Petronienė prisipažino, kad jai reikia laisvės, aštrių pojūčių ir adrenalino. Jei reikėtų tvarkyti buhalteriją ar dėlioti iš vienos vietos į kitą popierius, tokio darbo neištvertų nė dienos.
„Man reikia veiksmo. O gatvėse jo labai daug. Niekada negaliu ramiai sėdėti vietoje“, – pasakojo vairavimo instruktorė.
Kaip teigė K.Petronienė, kol kas į vienintelę vairavimo instruktorę besimokančiųjų vairuoti požiūris labai skiriasi. Vieni džiaugiasi ir noriai priima šią naujovę, kiti žvelgia nepatikliai.
„Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad kai kurios moterys puikiai vairuoja, kartais net geriau už vyrus. Jos daug dėmesingesnės ir atsakingesnės. Be to, iš mokinių pasakojimų žinau, kad jie iš anksto turi susidariusią nuomonę, jog instruktorius – pagyvenęs, barzdotas, piktas vyras. Tačiau taip tikrai nėra. Visi instruktoriai gerai išmano savo darbą, jie nuoširdūs ir supratingi“, – savo nuomonę dėstė K.Petronienė.
Kaip sakė panevėžietė, pas ją pageidauja mokytis jaunesni vaikinai arba garbaus amžiaus moteriškės. Bet kai kurių nuomonė labai kategoriška – jie tvirtina, kad niekada nelankys moters vedamų vairavimo pamokų.
Sulaukia dėmesio
Paklausta, su kuo jai patogiau ir geriau dirbti, K.Petronienė atsakė apie tai niekada nesusimąsčiusi.
„Savo mokinių neskirstau pagal amžių, lytį ar specialybę. Man jie visi vienodi. Tačiau geriausia dirbti su tais, kurie turi šiokių tokių vairavimo įgūdžių. Tokie jau žino, kaip perjungti bėgį, išminti sankabą, parodyti posūkį ar įjungti stiklo valytuvus. Kur kas lengviau lavinti jų vairavimo įgūdžius“, – tvirtino moteris.
Pasak K.Petronienės, vairuoti labai bijo pagyvenusios moteriškės. Tačiau jauna instruktorė jas nuramina ir suteikia pasitikėjimo. Baimė sėsti prie vairo moterims dingsta jau per pirmąsias pamokas.
„Geram instruktoriui reikia gerai išmanyti savo darbo principus ir turėti stiprią nervų sistemą, mokėti bendrauti“, – sėkmės paslaptimi pasidalijo K.Petronienė.
Ji neslepia dažnai iš vaikinų sulaukianti dėmesio. Vieni vairuodami automobilį nuolatos šypsosi, kiti žarsto komplimentus. Tačiau K.Petronienė nelinkusi to sureikšminti.
Tai, kad jaunoji instruktorė negali ramiai sėdėti vietoje, išduoda ir jos zodiako ženklas. Po Dvynių ženklu gimusi moteris pasakoja ir apie nuotaikos svyravimus.
„Mano nuotaika per dieną pasikeičia po kelis kartus. Tačiau emocijas stengiuosi suvaldyti. Randu įvairių būdų. Mano mokinys niekada nepajaus, ar man gerai, ar blogai. Žinau, kad privalau daryti taip, kad geriausia būtų mokiniui, kad vairavimo pamoka būtų sklandi ir naudinga“, – buvo atvira K.Petronienė.
Palaiko vyras
Pasirinkti instruktorės specialybę K.Petronienę paskatino bendrovės Vairavimo mokymo centro direktorė Rimantė Ratinskaitė. Šioje mokyk-loje Karolina lankė vairavimo mokymo kursus. Sėkmingai išlaikiusi teoriją ir važiavimą atsisveikino su savo mokytojais ir net neįtarė, kad čia sugrįš. Vieną dieną K.Petronienė į šią vairavimo mokyklą atvedė savo draugę.
Pravėrusi direktorės kabineto duris
išgirdo: „O! Vairavimo instruktorė atėjo.“
Tuo metu K.Petronienė sakė stovėjusi kaip į žemę įbesta.
„Aš nustebau, nes nieko nesupratau. Todėl paprašiau, kad man viską paaiškintų. Tada direktorė man pasiūlė dirbti instruktorės darbą. Net neabejojo, kad sutiksiu“, – sakė K.Petronienė.
Ji jau nuo mažų dienų tėvų paskatinta sėdo prie automobilio vairo. Būdama keturiolikos Karolina važinėdavo miško takeliais, kaimo žvyruotu keliu.
Moteris tikino, kad ji savamokslė. Mat važiuoti automobiliu jos niekas nemokė.
Vos keletą kartų Karolinos tėtis parodė, kaip paleisti variklį, perjungti pavarą. Pajutusi vairavimo malonumą, netrukus pradėjo važiuoti viena. Jai nereikėjo nei tėvų, nei draugų pagalbos. Kaip pasakojo K.Petronienė, pirmoji jos savarankiška kelionė automobiliu buvo mažame kaimelyje – važiavo į parduotuvę.
K.Petronienės vyras Tadas taip pat sukasi šalia mašinų. Jis ne tik dalyvauja „draguose“, bet ir organizuoja įvairias automobilių varžybas.
Moteris pasidžiaugė, kad namuose yra ne viena varžybose vyro iškovota taurė.
Karolina su Tadu susipažino vos prieš metus. Tačiau jau tuomet jauna pora žinojo, kad jie skirti vienas kitam.
„Mano vyras protingas. Jis taip pat domisi automobiliais. Tikriausiai todėl, pasirinkusi tokį darbą, sulaukiau jo palaikymo. Mūsų charakteriai labai sutampa, turime vienodus pomėgius. Tad ko daugiau reikia darniai ir laimingai šeimai. Žinoma, norisi ir vaikučių, bet gandrai jau išskrido, tad palauksime pavasario, kai jie grįš“, – šypsojosi K.Petronienė.
Trūksta tolerancijos
Turinti septynerių metų vairavimo patirtį K.Petronienė tvirtino: miesto gatvėse, kad ir koks būtum geras vairuotojas, išvengti nelaimingų atsitikimų labai sunku. Prieš trejus metus Panevėžio miesto žiede prieš eismą išvažiavęs dviratininkas išdaužė jos automobilio stiklą. Laimė, nei K.Petronienė, nei vyriškis rimtai nenukentėjo.
Instruktorei labai svarbu, kad eismo dalyviai gerbtų vienas kitą.
„Manau, kad ne tik Lietuvoje, bet ypač mūsų mieste trūksta tolerancijos. Niekas nenori praleisti šalia važiuojančio automobilio. Jei kelyje kažkam kas nors nepatinka, tuoj atsidaro langą ir mojuoja pirštais, įjungia garsinį signalą ir dar šaukia. Be to, pastebiu, kad kuo prabangesnis automobilis, tuo labiau sėdintysis prie jo vairo ignoruoja Kelių eismo taisykles. Tokiais automobiliais važinėjantieji dažniausiai užmiršta parodyti posūkius. Jie nevengia mašinų statyti ir neįgaliesiems skirtose vietose. Čia ir pasirodo visa panevėžiečių kultūra“, – stebėjosi K.Petronienė.
Paklausta, koks turi būti idealus vairuotojas, instruktorė paaiškino, kad būtina išmanyti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, būti dėmesingam pėstiesiems, turėti gerus vairavimo įgūdžius, sugebėti valdyti automobilį.
K.Petronienė džiaugiasi darbu Vairavimo mokymo centre. Ji laiminga, kad pateko į tokį puikų, jauną kolektyvą, kur dirba darbštūs, savo darbą išmanantys dėstytojai ir instruktoriai. Jaunoji instruktorė linki visiems panevėžiečiams būti atsakingesniems ir tolerantiškesniems prie vairo. „Iki pasimatymo kelyje“, – šypsosi moteris.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Pasak K.Petronienės, geros ir patyrusios vairuotojos puikiai išmano, kas slepiasi po automobilio antvožu.
