Buvusi moterų Eurolygos čempionė – ties bankroto riba, Ukrainos klubai po kelis mėnesius nemoka atlyginimų, apie taupymą prabilo net vienas turtingiausių Europos klubų – Maskvos CSKA. Bankroto šmėkla jau klaidžioja ir po Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubus.
Krizė krečia visus
„Visur tas pats“, – maždaug taip šiomis dienomis kalba su finansinėmis problemomis susidūrusio Kauno „Žalgirio“ žmonės.
„Žalgiris“ – ne vienintelis Europos klubas, kurį jau palietė visą pasaulį krečianti finansų krizė. Kad pieno upės nesilieja beveik niekur, žalgiriečiams papasakojo ir prieš keletą savaičių Kaune lankęsi Sienos „Montepaschi“ lietuviai Rimantas Kaukėnas ir Kšyštofas Lavrinovičius.
Tą patį galėtų pasakyti ir jo brolis dvynys Darjušas, ir Robertas Javtokas, rungtyniaujantys Maskvos „Dinamo“ komandoje. „Nemeluosiu – mums ne visada pavyksta laiku išmokėti atlyginimus. Stabilumo nėra nei Europoje, nei Amerikoje. Tačiau mūsų partneriai yra labai rimtos kompanijos, todėl sezono tikslai nesikeičia. Tikrai nesirengiame nutraukti krepšininkų kontraktų“, – sakė „Dinamo“ generalinis direktorius Genadijus Drozdovas.
35 mln. dolerių biudžetą suplanavusių „milicininkų“ pagrindiniai rėmėjai – statybos bendrovė „Chorus“ ir Maskvos bankas. Įmonės, atstovaujančios šiuo metu bene labiausiai pažeidžiamiems verslo sektoriams – nekilnojamajam turtui ir bankininkystei.
Bet su problemomis susiduria ne vien tokio tipo įmonės. Ramūnas Šiškauskas šiemet jau nebegalės grįžti į Lietuvą jam vienam užsakytu lėktuvu ir po sezono tikriausiai nebesitikės gauti 1 mln. eurų premijos.
„Kyla problemų su finansavimo grafiku, tačiau žaidėjų algoms tai neturės įtakos. Aišku, kai kurias išlaidas jau teko apkarpyti, taupome“, – pripažino CSKA direktorius Andrejus Vatutinas.
Tačiau jis tikino, kad pagrindinė CSKA rėmėja bendrovė „Norilskij nikel“ nepaliks komandos likimo valiai.
Čempionėms gresia
bankrotas
Nepaliks taip, kaip moterų Maskvos CSKA ekipą paliko Andrejus Iščiukas. Įmonės „Volgaburmaš“ vadovas pardavė visą savo verslą Rusijoje ir nebeketina remti moterų krepšinio.
Prieš kelerius metus Eurolygos sostą užėmusiai CSKA pinigų liko vos iki gruodžio 1-osios, tad virš klubo jau sklando bankroto šmėkla.
Tiesa, naujieji „Volgaburmaš“ vadovai lyg ir žada toliau remti komandą, tačiau gerokai mažiau. Tai reikštų, kad CSKA teks atsisveikinti su brangiai kainuojančiomis legionierėmis, taip pat – ir Lietuvoje gerai pažįstama Katie Douglas.
CSKA agonija išjudino visą Rusiją. Kosminius pinigus vyrų ir moterų krepšinio žvaigždėms pasiūlę klubai nebežino, koks laukia rytojus.
Rusijai krizė smogė iš peties – vien iki šiol šios šalies įmonių akcijos nuvertėjo 1 trilijonu dolerių, ir šis skaičius tik auga.
„Mūsų pagrindinė rėmėja „Maštab“, kaip ir kitos į statybas investuojančios bendrovės, turi problemų. Atlyginimai žaidėjams ir treneriams vėluoja, bet skolos dar nesitęsia po kelis mėnesius.
Tikimės pagalbos iš Maskvos srities valdžios, ieškosime ir kitų rėmėjų“, – tvirtino Maskvos srities „Chimki“, kurios treneriu dirba Kęstutis Kemzūra, vadovas Viktoras Bičkovas.
Kolegai pritarė ir Liubercų „Triumf“ strategas Stanislavas Jeriominas: „Kiek žinau, daugelio komandų pagrindiniai rėmėjai nėra nusprendę, ar tęs paramą ir po Naujųjų metų. Pas mus atlyginimai taip pat vėluoja. Tačiau tiek legionieriai, tiek vietiniai žaidėjai supranta, kas vyksta, kokia padėtis yra visame pasaulyje.“
Banga slenka per Europą
Rusijos klubai – paskutinė finansinių sunkumų bangos, purtančios Europos klubus, stotelė. Visai neseniai spaudoje pasirodė pranešimų, kad algos vėluoja turtingiausiame Ukrainos klube Mariupolio „Azovmaš“. Šioje komandoje žaidžia Tomas Delininkaitis ir Simonas Serapinas, o ją treniruoja Rimas Girskis.
Nuo sezono pradžios algų žaidėjams nemoka vienas seniausių ir tituluočiausių Turkijos klubų Stambulo „Besiktas“. Komandai gresia likimas, kuris šiemet jau ištiko Vroclavo „Sląsk“ (Lenkija) ir Žeronos „Akasvayu“ (Ispanija), – bankrotas.
Ispanijos dienraščių duomenimis, virš ACB lygos lyderių – Madrido „Real“, Vitorijos „Tau Ceramica“, Malagos „Unicaja“ – Damoklo kardas gali pakibti kitą sezoną.
Vienintele krizės nepaliesta sala atrodo Graikija, tiksliau, du šalies grandai Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“. Pastarasis klubas puoselėja planus kitą sezoną dar labiau didinti biudžetą. Puota maro metu?
LKL klubai: gali būti
bankrotų
Buvo apklausti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų vadovai, kaip komandas paveikė besiartinanti ekonomikos krizė.
Arūnas Danilevičius, Kėdainių „Nevėžio“ direktorius: „Kai buvom susitikę prieš sezoną su rėmėjais, atrodė, kad mūsų biudžetas bus normaliai surenkamas. Bet dabar, kai prasidėjo krizė, rėmėjai bando keisti savo įsipareigojimus, nukelia paramos skyrimą. Su rėmėjais dabar bendrauti sudėtinga. Mūsų padėtis panaši į „Žalgirio“, nes mums daug paramos skiria savivaldybė. Todėl reikia kaip nors išgyventi iki Naujųjų metų, galbūt tada bus lengviau. Neatmetu galimybės, kad kai kurie klubai gali bankrutuoti, tarp jų – ir „Nevėžis“.
Adomas Klimavičius, „Šiaulių“ direktorius: „Mes jau taupome. Kitą savaitę į Kiprą važiuos tik 13 žmonių, į kitas FIBA Europos Iššūkio taurės varžybas – ne daugiau kaip 15-a.
Anksčiau išvažiuodavo po 18–20, bet dabar
tai būtų per didelė prabanga. Rėmėjai taip pat kalba, kad įsipareigojimai gali
keistis. Suprantama, kad ir verslui dabar sunku, o krepšinis nėra pirmos
būtinybės prekė. Tai kelia nerimą, bet tikimės, kad sezoną pavyks užbaigti.
Tačiau kitais metais biudžetą teks gerokai karpyti. Su tokia realybe susiduriame ne tik mes.“
Egidijus Prižgintas, Klaipėdos „Neptūno“ direktorius: „Atlyginimai pas mus nevėluoja, krizės nejaučiame, tačiau tai – sezono planavimo rezultatas. Vasarą kalbėjomės su rėmėjais ir nusprendėme, kad negalime sau leisti gyventi ne pagal galimybes, todėl biudžetą sumažinome nuo dviejų iki milijono litų. Krizė neaplenks nė vieno LKL klubo, tuo neabejoju.“
Erikas Kučiauskas, Vilniaus „Sakalų“ direktorius: „Jaučiame krizę, kaip ir visi kiti klubai. Daugiau ką nors komentuoti ar lįsti į smulkmenas nenorėčiau, tačiau padėtis iš tiesų nėra džiuginanti.“
Gintautas Mikėnas, „Alytaus“ direktorius: „Rėmėjai keičia įsipareigojimus.
Kalbant paprastai, „nevaikšto“ pinigai. Įmonės vienos kitoms skolingos, nebeįmanomi pervedimai. Mūsų biudžete pinigų tarsi yra, bet jų nėra. Jei būtume tai žinoję pavasarį, būtume kitaip planavę biudžetą, rinkęsi kitus krepšininkus. Dabar tenka suktis iš padėties. Su kai kuriais žaidėjais tariamės dėl atlyginimų sumažinimo, kiti ieškosi naujų klubų. Žydrūnas Urbonas jau paliko komandą, juo tikriausiai paseks ir Marius Janišius. Dabar sau keliame vienintelį tikslą – išsilaikyti LKL.“
Saulius Sanvaitis, Panevėžio „Techaso“ vadybininkas: „Rėmėjų rasti gerokai sunkiau. Pernai turėjome nemažai smulkių rėmėjų, bet šiemet jų beveik nebeliko. Tačiau savo biudžetą planavome labai kruopščiai, todėl sunkumų neturėtų kilti. Aišku, dabar tėra sezono pradžia, bet norisi tikėtis, kad savo planus pavyks įgyvendinti.“
Audrius Šimkus, Kauno „Aisčių“ direktorius: „Krepšinio klubai priklausomi nuo paramos. Jei rėmėjai jaučia krizę, mes ją pajuntame taip pat. Rėmėjai atsargiau žiūri į tą reikalą, siūlo kreiptis po Naujųjų metų. Veržiamės diržus ir veršimės dar labiau. Tačiau įsipareigojimai krepšininkams lieka. Suprantama, atlyginimai vėluoja, bet žaidėjai yra suaugę žmonės ir supranta, kas vyksta visoje šalyje.“
Ernestas Boguševičius, Marijampolės „Sūduvos“ direktorius: „Laikai nėra lengvi. Tarp mūsų rėmėjų yra transporto kompanijų, o jos ypač jautrios krizėms. Jaučiame signalų, kad sunkumų gali kilti, tačiau padėtis kol kas nėra kritinė.“
Gediminas Reklaitis
G.Lukoševičiaus nuotr. Virš kai kurių Lietuvos krepšinio lygos klubų jau sklando bankroto šmėkla. Panevėžio „Techaso“ komandoje situacija nėra ideali, tačiau klubo vadovai tikisi išgyventi krizę.
