Savaitė, dvi ar mėnuo, ir dominančio asmens gyvenimas – kaip ant delno. Nors privačių seklių veikla įstatymiškai neįteisinta, tačiau norint užsisakyti jų paslaugas daug vargti nereikia. Pakanka keletą minučių panaršyti internete ar tiesiog surinkus trumpąjį informacijos telefoną išdėstyti savo subtilią problemą. Kino filmų brukamas detektyvo įvaizdis negali nevirpinti dailiosios lyties atstovių širdžių – stiprus ir itin patrauklus vyriškis, kišenėse slepiantis neįtikėtinas specialiąsias priemones, vairuojantis išskirtinį automobilį, rūkantis prabangius cigarus ir, žinoma, visada niekšus paguldantis ant menčių. Tikriesiems sekliams tokia iliuzija kelia šypseną, tačiau azarto ir realybėje netrūksta.
Seka ir vaikus, ir
tėvus
Veiklos sritis: teisė, specialybė: detektyvai, darbovietės: nuosekli ir kryptinga veikla, konfidencialumą ir diskretiškumą pažadu – internete skelbiasi 38-erių vilnietis teisės magistras Viktoras. Seklio paslaugą siūlantis vyriškis asmeninių savybių skiltyje nurodo vienintelę – žmoniškumas.
„Detektyvo darbas visiškai neatitinka to, ką matote kino filmuose. Viskas kur kas pragmatiškiau“, – jau pokalbio pradžioje romantikos šydą nuplėšia Viktoras.
Jo nuomone, didelė dalis užsakovų, ieškančių seklių pagalbos, yra suklaidinti televizijos pseudodetektyvinių laidų, pateikiančių su realybe visiškai prasilenkiantį seklių įvaizdį.
„Tokios laidos – visiškas šou. Žmonėms suteikiama nepagrįstų lūkesčių, kad privatūs sekliai yra nežemiški džeimsai bondai, besinaudojantys ultrašiuolaikinėmis technologijomis, galintys susekti žmogų, šunį, surasti pamestą žiedą. Tikriesiems tos profesijos atstovams gėda žiūrėti tokias laidas“, – tikina Viktoras.
Devintus metus ta veikla užsiimantis vyriškis užsakymų stygiumi nesiskundžia, tačiau pripažįsta: klientai eilėje taip pat nesistumdo.
Viktoras paneigia mitą, kad seklių dažniausiai ieško jausmų audroje pasiklydusios moterys. Tačiau net 60 proc. užsakymų – dėl neištikimybės.
Pastaraisiais metais detektyvų sekimo objektais tampa vis daugiau paauglių. Tėvai nori žinoti, kur, kaip ir su kuo jų vaikai leidžia laiką.
„Anksčiau tokie užsakymai būdavo reti ir pavieniai. Tačiau dabar tėvų dėmesys šiai problemai gerokai didesnis nei prieš trejetą metų“, – pažymi Viktoras.
Tokių užsakymų gausą seklys sieja su didėjančiu psichotropinių medžiagų populiarumu.
„Išaugo ta žmonių karta, kuriai žodis „narkotikas“ tapo dar kasdieniškesnis nei duona. Augant mūsų kartai psichotropinės medžiagos buvo nusikalstamo pasaulio dalis, dabar jos jau virto laisvalaikio praleidimo būdu“, – mano detektyvas.
Deja, tėvus bauginantys įtarimai, kad mylimas vaikas klimpsta į narkotikų liūną, dažniausiai pasitvirtina.
Paranojikų vengia
Įsitikinusiuosius, kad privatus seklys patenkins bet kurio užsakovo smalsumą, Viktoras turi nuvilti. Nors šios veiklos nereglamentuoja teisės aktai, tačiau ir tarp ja besiverčiančių žmonių egzistuoja nerašytas garbės kodeksas. Pasak Viktoro, profesionalus seklys niekada nerizikuos savo vardu ir nesiims užsakymo neįsitikinęs, kokiu tikslu bus panaudota jo surinkta informacija.
„Visą laiką į problemą reikia žiūrėti plačiau – įvertinti ne tik sekamą žmogų, bet ir užsakovą. Jei kyla abejonių, kad visame tame gali būti kas nors nešvaraus, verčiau tokio darbo nesiimti. Privatus seklys privalo jausti atsakomybę ne tik už savo klientą, bet ir už sekamą objektą“, – pabrėžė pašnekovas.
Detektyvo ieškantiems užsakovams Viktoras užduoda tą patį klausimą: o kas po to? Ar žmogus pasirengęs gauti atsakymą į jam ramiai gyventi neleidžiantį klausimą ir ką jis su tuo atsakymu veiks?
„Siūlau pamodeliuoti situaciją: ar netgi jei įtarimas nepasitvirtins, žmona bus iš tiesų tikra, kad nieko nevyksta? Ar nepradės savo žmogaus paranojiškai įtarinėti ir pastangos išsiaiškinti galbūt net neegzistuojančią tiesą nesugadins neblogų šeimos santykių?“ – apie žaidimą su ugnimi perspėja Viktoras.
Netgi paaiškėjus, kad sutuoktinis nuklydo į šoną, seklio nuomone, pulti dramatizuoti situacijos – neprotinga. „Galbūt tai tebuvo vienkartinis nuotykis, dėl kurio neverta aukoti bendro gyvenimo?“ – svarsto pašnekovas.
Tiesą švelnina
Profesionalus privatus seklys klientui atskleidžia kortas tik įsitikinęs, kad šis sugebės faktus vertinti adekvačiai. Viktoras neslepia nuostabos savo kolegomis, vieną po kitos pasakojančiais istorijas, kaip iškilus į viešumą meilės nuotykiams sutuoktiniai vienas kitam kimba į plaukus.
„Stengiuosi faktus sušvelninti. Blogą naujieną irgi galima pasakyti „minkštai“, – savo darbo spalvų netirština privatus seklys.
Kad žmogaus gyvenimas atsiskleistų kaip ant delno, profesionalui užtenka savaitės ar dviejų, kartais – mėnesio. Bene ilgiausiai jis iš savo akiračio neišleidžia įsipainiojusiųjų į meilės nuotykius. Ne todėl, kad apgaudinėjantieji savo antrąsias puses būtų itin atsargūs. Viktoras įsitikinęs: įrodyti neištikimybę nepakanka užfiksuoto atsitiktinio jausmų protrūkio.
„Vieno atvejo negalima vertinti kaip neištikimybės“, – mano paš-nekovas.
Ilgokai pavargti sekliui tenka ir su vagišiais. Užsakymai, kai įmonių vadovai įtaria savo pavaldinius vagiliaujant, – vieni iš dažnesnių.
Ir vagys, ir elgetos
Viktoras pripažįsta: net profesionalūs sekliai prieš intuiciją bejėgiai. Kad patys nebūtų susekti, jie turi labai pasistengti. Gal todėl ne vieno jų amuniciją sudaro ne tik specialiosios sekimo priemonės, bet ir juoką keliantys daikčiukai – priklijuojamos barzdos, driskiaus skarmalai ir panašiai. Akylą seklį gali slėptis netgi bažnyčios šventoriuje išmaldos prašančio elgetos apdarai.
Pats Viktoras tikina tokių šou nerengiantis, jo tikslas vienas – neišsiskirti iš minios.
Pašnekovas šventai laikosi svarbiausios jų darbe taisyklės – kad ir kas atsitiktų, užsakovo išduoti nevalia.
„Jei jau demaskavo, vaidink kokią nori situaciją – gali apsimesti kišenvagiu, „žuliku“, „pijoku“, prašančiu prisidegti cigaretės, bet jokiu būdu negali suteikti pagrindo įtarimams, kokiam klientui dirbi“, – pabrėžė seklys.
Viktoras neslepia: seklių paslaugos kainuoja nemažai. Didžiausias jam paklotas atlygis siekia 120 litų už valandą. Tiek buvo sumokėta už susektą neištikimą partnerį.
Įsitikinęs, kad pinigai, kad ir kiek jų būtų, niekada nebus svarbiau už sąžinę, Viktoras tvirtina dirbęs ir be jokio užmokesčio, kai į jį kreipėsi viltį surasti dingusį sūnų praradusi motina.
„Paaugliui rageliai išdygo, berniukas panoro įrodyti esąs savarankiškas ir išvyko nežinoma kryptimi. Mokėti tiek, kad bent jau atsipirktų mano darbo išlaidos, motina neturėjo pinigų. Tiesiog norėjau jai padėti“, – pasakojo Viktoras.
Šeimos drama baigėsi laimingai – surastas vaikas atsiprašinėdamas puolė mamai į glėbį, o šiai teko išklausyti seklio moralą apie paauglių auklėjimo ypatumus.
Pašnekovas neatmeta, kad ir pats gali atsidurti seklio taikiklyje. Vis dėlto Viktoras viliasi, kad jo gyvenimas pernelyg buitiškas ir be didelių paslapčių, kad sukeltų kolegų susidomėjimą.
Tačiau paklaustas, ar suprastų esąs sekamas, vyras sutriko.
„Nežinau. Nelygu, kas seka. Kai nemanai, kad galėtum būti kam nors įdomus, nekreipi dėmesio, kas eina tau iš paskos“, – pripažino seklys.
Plačiau skaitykite lapkričio 22 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Privatiems sekliams nereikia nė mėnesio, kad bet kurio asmens gyvenimas atsivertų kaip ant delno.
