Vagia iš
prieškambarių
Vagystės iš gyvenamųjų patalpų – viena didžiausių Panevėžį kamuojančių bėdų. Policijos pareigūnai prognozuoja, kad vis naujų nusikaltimo būdų ieškantys ir įžūlėjantys ilgapirščiai užslinkus krizei dar labiau suaktyvės. Palyginus šių metų ir parėjusiųjų statistiką jau ir dabar akivaizdu, kad vagysčių iš butų ir namų daugėja.
„Sekundės“ kalbintas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Gediminas Tvarijonas patikino, kad gyventojai ypač atidžiai turėtų saugoti savo turtą, nes net ir didžiules pastangas į nusikaltimų tyrimą dedantys pareigūnai nudžiuginti negali – vagysčių iš gyvenamųjų patalpų išaiškinamumas mažas, o vagys nuo atsakomybės „apsisaugo“ savo nepilnametyste.
Pasak G.Tvarijono, ypač sparčiai populiarėja naujas vagių sugalvotas būdas pasipelnyti. Būtent taip nusikaltėliai pastarąsias savaites dažniausiai ir „švarino“ panevėžiečių butus.
„Vagys paprasčiausiai eina ir ieško nerakintų durų. Aptikę tokį butą, staiga griebia viską, kas palikta vertinga prieškambaryje: odines striukes, rankines, mobiliuosius telefonus, pinigines, nešiojamuosius kompiuterius. Gyventojai turi suprasti, kad toks grobis ypač lengvas, o nuostoliai tikrai būna dideli, todėl reikia atsikratyti kai kurių įpročių. Pavyzdžiui, jeigu vyras išveda šunį pavedžioti, žmona palieka duris nerakintas. Arba mama su mažu vaikeliu įbėga į kambarį ir, numetusi rankinę, tuoj pat veda mažylį į tualetą. Turi būti atsargūs ir tie, kurie švenčia ką nors: jau iš tolo muzika signalizuoja, kad yra svečių, kad jie eina parūkyti, kad durys kada nors vis tiek bus paliktos nerakintos“, – kalbėjo pareigūnas.
Populiaru – pirmi
aukštai
G.Tvarijono teigimu, tokiu pat būdu vagišiai apkrausto ir privačių gyvenamųjų namų savininkus, jeigu jie, palikę savo patalpas nerakintas, su svečiais susiburia kieme pasikalbėti, išsikepti šašlykų, išgerti alaus.
„Vagys darosi vis įžūlesni. Yra buvę atvejų, kai į namą įslinkę ir prisirinkę vertingų daiktų jie užlipo į antrą aukštą palaukti, kol trumpam sugrįžusi šeimininkė pridarys sumuštinių ir vėl į kieme esančią pavėsinę išeis“, – pasakojo Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas.
Anot pareigūno, kiti populiarūs nusikaltėlių išbandyti vagysčių būdai žinomi jau seniai. Vienas iš jų – kai paliekama už durų užkištas lapelis ir stebima, ar jis dingsta, ar buto šeimininkas išvykęs ilgesniam laikui. Apie paliktus tuščius namus neretai praneša ir tuose pačiuose daugiabučių namų kiemuose informaciją renkantys nusikaltėlių sėbrai.
Daugiausia – apie 95 procentus – visų atvejų vagys brovėsi į pirmuose aukštuose esančius, nesudėtingai atidaromais plastikiniais langais butus. Labiausiai kentėjo Kniaudiškių, Molainių, Beržų, Žemaičių, Staniūnų gatvių gyventojai, pavieniais atvejais – Ramygalos, Statybininkų, Parko, Kosmonautų.
„Vagiamiausi daiktai – auksas, mobilieji telefonai, pinigai, dokumentai, banko mokėjimo kortelės, jos namuose dažniausiai laikomos net su visais kodais. Labai kenčia senyvo amžiaus žmonės, mėgstantys savo santaupas slėpti. Populiarūs didelių įstrižainių skystųjų kristalų monitorių televizoriai. Būna, kad vagys juos nužiūri ir privačiuose namuose, kuriuose sudėti nuo pat žemės iki viršaus langai. Tada vyksta vadinamosios momentinės vagystės: išdaužiamas langas ir per kokias dešimt sekundžių pagrobiami kambary esantys daiktai“, – kalbėjo G.Tvarijonas.
Vagysčių daugėja
Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininko tikinimu, didžiausią atsakomybę už savo turtą turėtų jausti patys gyventojai. Patartina turtą apsidrausti, įsirengti vagišius atbaidančias signalizacijas. Tie, kuriems leidžia galimybės, turėtų savo turtą patikėti apsaugos tarnyboms.
„Reikia atsikratyti to mąstymo, kad kitiems kas nors gali nutikti, o man – ne. Dažnai manoma, kad į butą įlindęs vagis net neras ką išsinešti. O pamatytumėt, kaip namai ar butai po vagystės atrodo – kaip uraganui praūžus. Yra buvę, kad net tualete sienos lenteles vagys nuplėšė. Kartais nusikaltėliai piktybiškai baldus supjausto, sienas rastomis uogienėmis aptaško. Pavogti daiktai gal ir nebrangūs, bet remontas gali kainuoti dešimtis tūkstančių. Nuo vagių nukenčia ir turtingesni, ir vargingiau gyvenantieji“, – tikino G.Tvarijonas.
Pareigūnas informavo, kad šįmet iki spalio 31 d. buvo užregistruoti 225 vagysčių iš gyvenamųjų butų ir namų atvejai – 10 procentų daugiau nei pernai. Dažniausiai ilgapirščiai išsineša 10–25 tūkstančių litų vertės turto, tačiau yra pasitaikę, kad nuostolis siekė ir 100 tūkstančių.
„Vagysčių daugėja ir, manome, bus dar daugiau. Ekonominė situacija verčia suaktyvėti ir nusikalstamo pasaulio atstovus. Kai kurie iš jų jau dirbo ar buvo į užsienį išvažiavę, o dabar, didėjant nedarbui, vėl griebsis senojo amato. Reikia žinoti, kad atgauti pavogtą turtą būna labai sunku. Jei jis neapdraustas, geriausiu atveju „pakimba“ kaip civilinis ieškinys“, – sakė G.Tvarijonas.
Keičiasi ir vagišių mėgstamiausias nusikaltimo laikas: anksčiau ilgapirščiai butuose lankydavosi rytais, kai gyventojai išskuba į darbą, o pastaruoju metu vis dažniau renkasi tamsų paros metą. Nusikaltėliams svarbiausia, kad nebūtų šeimininkų. Jie mėgsta darbuotis per gyventojų atostogas ar šventes, kai daugelis išvažinėja į svečius.
Grupuotės – prestižas
G.Tvarijonas informavo, kad vagysčių iš butų ar namų išaiškinama vos daugiau nei 12 procentų. Ir ne todėl, kad pareigūnai blogai dirbtų.
„Vagiliauja labai jauni – nuo 13 iki 21 metų. O sunkiausia sukontroliuoti nepilnamečius, nes jie jaučia nebaudžiamumą – išvengia realios laisvės atėmimo bausmės. Paaugliai labai gerai žino savo teises ir visiškai pamiršo pareigas. Dažniausiai dar nespėję slenkstį peržengt jau mums rėkia, kad jiems priklauso advokatas, kad be jo gali nieko nesakyti. Neretai būna ir taip, kad akiplėšiškai patranko galvą į sieną ir pareiškia, jog apskųs policininkus dėl smurtavimo. Nepilnamečiai yra užtikrinti, kad jų teises ginančių institucijų atstovai lengviau patikės jais nei kokiu policininku. Juo labiau kad Europos Sąjungos atstovybėse net kalbama, jog Lietuvoje su nusikalsti linkusiu jaunimu elgiamasi dar per griežtai“, – tvirtino Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas.
Anot pareigūno, vyresni vagys dažniausiai pasitraukia į nusikaltimų „užkulisius“ – kalbina jaunesnius, juos išmoko, perka vogtus daiktus ir pasiima dalį pelno. O išaiškinti ir nubausti tokius būna labai sudėtinga. Todėl tėvai turi būti labai atidūs, jei pastebėjo keistą savo atžalos elgesį ar aptinka daiktus, įsigytus už nežinia kokius pinigus.
„Dažnai tėvai piktinasi, kaip drįstame sulaikyti jų tokį gerutį vaiką. Todėl perspėjame, kad vaikus stebėtų patys, jei randa kokį prabangų telefoną ar atžala pasipuošia brangiais drabužiais. Šiais laikais jauniems vaikinams priklausyti nusikalstamoms grupuotėms ir vogti yra prestižas. Deja, daug didesnis, nei, pavyzdžiui, studijuoti Policijos akademijoje. O ištrūkti iš tokių grupuočių labai sudėtinga“, – sakė G.Tvarijonas.
Pareigūnas patarė draugauti ir bendradarbiauti su kaimynais, o, pastebėjus įtartiną asmenį ar situaciją, kreiptis į policiją.
„Visuomet sakom: išgirdot ką nors įtartino, skambinkit mums, net jei tai būtų kaimynų šuo krebždėjęs. Jeigu suklysit, mes tik apsidžiaugsim“, – tikino Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas.
Justė BRIEDYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Labiausiai nuo ilgapirščių kenčia Kniaudiškių, Molainių, Beržų, Žemaičių, Staniūnų gatvių gyventojai, pavieniais atvejais – Ramygalos, Statybininkų, Parko, Kosmonautų.
