Ugnis paliko be namų
Šeštadienio ryto Miežiškių seniūnijoje, Nainiškių kaime, gyvenanti Frankų šeima niekada neužmirš. Tragiška nelaime pažymėta diena baigė ramų gyvenimo periodą – neatstatomai sudegė medinis šeimos gyvenamasis namas.
Daug metų kurtą gerovę pasiglemžusios liepsnos paliko Frankams ir trims jų dukterims tik tiek, kiek jie buvo pasiėmę palikdami namus.
Kai medinį namą apėmė liepsnos, nė vieno namiškio viduje nebuvo. Valdas Frankas buvo išvažiavęs į pamaininį darbą mieste, dešrų rūkykloje būtų dirbęs visą parą. Daiva Frankienė su trimis dukromis taip pat ne per seniausiai buvo išvykusi į Panevėžio turgų.
Paprastai mama į miestą išsiruošdavo tik su
dviem vyresnėlėmis, o penktokę Valdonę palikdavo namie. Mažėlė savaitgaliais
mėgdavo pasnausti iki pietų. Dabar D.Frankienė džiaugiasi jauniausią dukrą
pasiėmusi kartu. Moteris nedrįsta net galvoti, kaip galėjo baigtis namus
pasiglemžęs gaisras, jei ugnis būtų įsiplieskusi naktį, namiškiams ramiai miegant.
Ugniagesiams apie gaisrą pranešė pirmieji dūmus pastebėję kaimynai. Išankstiniais spėjimais, gaisro priežastimi tapo tik pernai įsigyta nauja krosnis.
„Nauja, šiuolaikiška, pakraunama. Pernai mes viską susitvarkėme, ir krosnį nusipirkome, ir vandens šildytuvą. Šiaip tą krosnį galima drąsiai palikti be priežiūros, mes nesuprantame, kaip tai atsitiko, juk praėjusią žiemą per šalčius mes kūrenome smarkiai“, – gaili po daug metų triūso pagaliau patogaus tapusio gyvenimo per vieną pusdienį netekusi moteris. Greičiausiai užsiliepsnojo katiline paversto kambario sienos, modernus įrenginys pastatytas buvo per arti.
Mažiausiai nukentėjo
studentė
Namas buvo senas, po dešimties metų ir šimtmetį būtų skaičiavęs. Jį paveldėjo V.Frankas, šeima jau prieš penkiolika metų į šalia Nevėžio įsikūrusį vienkiemį atsikėlė iš „rožyno“. Frankai kasmet kūrė vis patogesnę buitį: buvo supirkta nauja buitinė technika, viduje daromas remontas.
Su skausmu Daiva Frankienė pasakoja, kad nitratais užterštu šuliniu negalėjusi naudotis šeima penkiolika metų veždavosi geriamą vandenį iš kaimynų. Tik pastaraisiais metais jau buvo išgręžtas gręžinys, nuvesta kanalizacija, šeimos nariai naudojosi šaltu ir karštu vandeniu.
„Čia mes per dešimt tūkstančių pernai rudenį sudėjome, ačiū Dievui, neturime įsipareigojimų bankui. Kai ką pirkome išsimokėtinai, bet jau buvome išsimokėję. Sudegė mergaičių kompiuteriai, drabužiai, viskas. Kaip vakar išvažiavome į turgų, taip ir likome stovėti“, – labiausiai vaikų gailinti prisipažino D.Frankienė.
Ją papiktino nelaimės akivaizdoje šaltakraujiškai pasišaipę ugniagesiai. Pirmajai prie degančių namų atsidūrusiai dukrai kažkuris mestelėjo – palauk, tegu sudega, mažiau nešti reikės. „Viešpatie, jie tyčiojosi, o vaikui klausyti reikėjo“, – nusivylusi kalbėjo trijų mergaičių mama.
Plačiau skaitykite lapkričio 10 d.
„Sekundėje“.
Lina RUMBUTYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Frankai, netekę ką tik patogiai įsirengto 1920 metais statyto medinio namo,
dabar glausis pirtyje.
