Daug pasaulio šalių išmaišiusi teisininkė Ieva Žebrytė artimųjų labai nenustebino, draugu pasirinkusi vaikiną iš Čilės. Mergina juokauja, kad dėl tokio jos gyvenimo posūkio kalti patys tėvai, šeimoje puoselėję kosmopolitiškas mintis ir skatinę mokytis kalbų. Ieva ir Migelis tikisi, kad tėvų idėjas pratęs ir jų sūnus Santiagas, netrukus prabilsiantis trimis kalbomis – lietuviškai, angliškai ir ispaniškai.
Žentą koneveiks
ispaniškai
Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą ir Vilniaus universitete teisės studijas baigusi Ieva pasakoja, kad pažintis su Čilėje gyvenančiu teisės studentu nebuvo labai netikėta. Vilniuje advokato padėjėja dirbusi ir aktyviai tarptautiniame projekte dalyvavusi mergina darbo reikalais dažnai važiuodavo į Pietų Amerikos šalis. „Taip prieš porą metų Čilėje ir susipažinome su Migeliu. Iš visų projekte dalyvaujančių jaunuolių jis geriausiai kalbėjo angliškai“, – paprastai savo meilės istoriją pasakoja Ieva.
To, kad likimą susiejo su žmogumi iš kito pasaulio krašto, ji nesureikšmina. „Ko kito galima tikėtis, kai namuose vyrauja kosmopolitiškos mintys ir tolerancija – tik žento užsieniečio“, – pašmaikštauja I.Žebrytė. Tamsaus gymio užsienietis dukros draugas Ievos tėvams nebuvo naujiena, nes buvo neįprasta šalia jos matyti lietuvį vaikiną. Tėvams buvo tekę susipažinti ir su venesueliečiu, ir su meksikiečiu. „Mama visus juos vadindavo luisalbertais ir mano draugysčių nesureikšmindavo, nes ir pati buvo auginta labai tolerantiškai, – atskleidžia Ieva. – Tėtis puikiai moka anglų kalbą, tad jam susikalbėti su Migeliu nekyla jokių sunkumų, o mama pyksta tik dėl vieno: kad jai reikės išmokti plūstis ispaniškai, nes kaip kitaip prireikus žentą iškeiksi.“ Tik Ievos močiutei dėl širdies ramybės parūpo išsiaiškinti, kaip čilietiškas vardas skambės lietuviškai. Lietuviškas Migelio atitikmuo Mykolas patiko ir jai.
Lukas – vardas Lietuvai
Migelio namuose Čilėje Ieva gyveno tris savaites. Būsimojo advokato šeima – tėvai ir dvi jaunesnės seserys – lietuvę sūnaus mylimąją priėmė labai draugiškai. Migelis apie Lietuvą žinojo tiek, kad ši šalis yra Europoje. Tarptautinės meilės vaisius pasaulį išvydo Panevėžyje. Lauktis ir gimdyti Ieva norėjo savo šalyje. „Pirmą kartą baisu būtų gimdyti svetur. Juolab kad žinojau, jog mūsų ir čiliečių požiūris į gimdymą ir kūdikio auginimą kai kuriais aspektais gerokai skiriasi“, – paaiškina moteris. Pirmąją šių metų dieną gimęs berniukas gavo Luko Santiago vardą. Jo mama išduoda, kad pirmiausia jis yra Santiagas, o Luko vardą mažylis gavo kaip duoklę lietuviškoms šaknims. Luku anūką kviečia bene vienintelis Ievos tėtis. Ne todėl, kad jam nepatiktų ispaniškas vardas, o dėl simpatijos trumpiems vardams.
Atrodo, kad Lukas Santiagas Vilugron Žebrys netrukus turėtų prabilti trimis kalbomis. Mama ir seneliai su Santiagu kalba tik lietuviškai, Migelis – ispaniškai. Ne paslaptis dešimties mėnesių žmogučiui ir anglų kalba, nes ja tėvai kalbasi tarpusavyje. Migelis nori, kad sūnus kuo anksčiau išmoktų ir rusiškai, nes ją verta mokėti verslo žmonėms, be to, ji labai gražiai skamba. „Mokyti rusų kalbos teks man, nes Migelis jos nemoka, – sako Ieva. – Žinau, kad norėdami vaiką išmokyti kalbėti keliomis kalbomis, turėsime gerokai pavargti, bet Santiagui gyvenime tai labai padės.“ Ieva intensyviai mokosi ispanų kalbos. Kas kalbama, ji supranta puikiai, tik atsakyti dar sunku. „Manau, kad pakaks pusmečio ir turėčiau pragysti ispaniškai“, – planuoja moteris. Svarbiausius žodžius lietuviškai supranta ir Migelis. Kaip sako Ieva, išmokti dešimt naujų lietuviškų – kiekvienos dienos ritualas.
Krikštijo ir ispaniškai
Vasarį Santiagas su tėvais porai mėnesių skris į Čilę. „Parodysim anūką seneliams, – moteris jau gyvena būsimųjų atostogų planais. – Jie laukia nesulaukia, kada anūką pamatys. Būtų smagiau, kad vaikas kalbėtų, o dabar tik įvairius garsus į ragelį leidžia. Santiago nuotraukomis visos senelių namų sienos nukabinėtos.“
Sausio pirmąją gimusį sūnų Migelis pirmąkart pamatė tik rugpjūtį, atskridęs į berniuko krikštynas. Ieva neslepia, kad lauktis, gimdyti ir auginti kūdikį vienai buvo labai nelengva. „Rodos, buvome priėmę sprendimą būti kartu, bet būdavo akimirkų, kai nesijaučiau užtikrintai, – praeities abejonėmis pasidalija Ieva. – Kalbėdavomės telefonu, nuotraukas siunčiau, bet vis dėlto kildavo ir netikrumo jausmas. Supratau: jei Migelis būtų nusprendęs kitaip, nebūčiau galėjusi reikšti jokių pretenzijų. Mes nesusituokę, aš – Panevėžyje, jis – Čilėje.“
Santiagą pakrikštijo Pumpėnų bažnyčioje. Šios parapijos klebonas – iš Argentinos, todėl ceremonija vyko ir lietuviškai, ir ispaniškai.
Panevėžys patinka
Panevėžyje Migelis gyvens iki vasario mėnesio. Mūsų mieste jam patinka. Migelis augo mažame kurortiniame miestelyje. Pasak Ievos, gimtasis Migelio miestelis primena tarpinį variantą tarp Palangos ir Nidos. Čilėje jaunuolis studijavo Panevėžio dydžio mieste, todėl didmiesčio šurmulio nepasigenda. „Panevėžys Migeliui patinka tuo, kad mažas ir ramus, – išduoda Ieva. – Rūpestis tik toks, kad nelabai ką jis čia gali dirbti. Šiek tiek padeda mano klientams. Sumanėme, kad Migelis gali mokyti norinčiuosius išmokti ispanų kalbos.“ Čilietis kol kas turi tik porą mokinių. Ieva sako, kad Panevėžyje daug pasiturinčių žmonių, galinčių investuoti į savo tobulėjimą, tačiau jiems kol kas trūksta aktyvumo. „Vilniuje norintieji mokytis netelpa į grupes, o Panevėžyje esančia situacija teko šiek tiek nusivilti“, – išduoda pašnekovė.
Ieva džiaugiasi, kad pradėjus bendrauti su Migeliu neteko pajusti didelių kultūrinių skirtumų. Lietuviška virtuvė čiliečiui visiškai įtinka. Nebuvo naujiena ir cepelinai. Pasirodo, Čilėje gaminamas patiekalas paparayena labai primena cepelinus, valgomas taip pat su spirgučiais. „Mes įpratę prie sudėtingiau pagaminamo maisto, įmantrių mišrainių, padažų, o Čilėje maisto gaminimo procesas daug paprastesnis: papjovė aviną, pabarstė druska ir kepa ant laužo. Šviežia ir skanu“, – apibūdina pašnekovė. Čilėje prasitarusi, kad mėsą galima marinuoti vyne, kad ši būtų minkštesnė, Ieva buvo palaikyta keistuole ir išgirdo, kad kietos mėsos nereikia ne tik marinuoti, bet ir išvis valgyti.
Dėl mylimojo persikrikštytų
Dabar Migelis su Ieva rūpinasi, kad čiliečiui būtų pratęstas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Moteris sako, kad viskas būtų kitaip, jei gyvenimo draugas būtų kilęs iš Europos Sąjungos šalies. Biurokratinės kliūtys kol kas trukdo ir įregistruoti santuoką. „Abu norime bažnytinės santuokos, ne tik susirašyti dėl popieriaus, bet iki jos kol kas ilgas kelias. Reikėtų įrodinėti, kad santuoka ne fiktyvi. O mes skubėti niekur nenorime – ir taip esame šeima“, – atvirai sako Ieva. Migelis katalikas, tačiau kitoks tikėjimas Ievai nebūtų jokia kliūtis: „Persikrikštyčiau, nematau čia jokių problemų. Tikiu Dievą, ne į instituciją.“
Kol kas Ieva ir Migelis žino tiek, kad Lietuvoje gyvens iki vasario, o paskui spręs, kurioje šalyje apsistoti ilgesniam laikui. Planuose – Ispanija, Australija arba Čilė, patraukliai atrodo ir Šveicarija. Čilė baugina dėl to, kad ten žemo lygio švietimo sistema, o privatus išsimokslinimas kainuoja labai brangiai. „Įsikurti stengsimės ten, kur bus geresnės sąlygos vaikui, – planuoja Ieva. – Jei turėsime pakankamai pinigų, kad galėtume gyventi patogiai, Santiagas mokyklą lankys kurioje nors užsienio šalyje. Jei verstis bus sunkiau, atvažiuosime į Panevėžį ir leisime į 5-ąją vidurinę, čia vaikas gaus tikrai gerą išsilavinimą.“
Motinystė reiškia
dvilypumą
Auginti dešimties mėnesių Santiagą padeda auklė. Mamos pareigos Ievai labai patinka. Su vaiku leidžiamas laikas atrodo puikus, tačiau aktyviai mamai norisi ir veiklos. Ieva džiaugiasi, kad advokato padėjėjos darbas leidžia dirbti ir namuose. „Motinystė man asocijuojasi su dvilypumu, galbūt taip būna visoms moterims, – svarsto I.Žebrytė. – Kai augini vaiką, galvoji, kaip dirbtum, o išėjusi į darbą nesiliauni rūpintis, kaip sekasi vaikui: ar valgė, ar miegojo, ar neverkia.“ Santiagas – aktyvus mažylis. Mėgstantys keliauti Ieva ir Migelis prie tokio gyvenimo būdo pratina ir sūnų. „Kur važiuotume – į Turkiją, Nidą ar Burbiškių dvarą, visur sutinkame žmonių ir vaikas prie jų pratinasi, – džiaugiasi jauna mama. – Santiagas labai mėgsta bendrauti, nebijo nei nepažįstamųjų, nei fotoaparatų.“ Žavus tamsiaplaukis berniukas šį mėnesį papuošė ir vieno žurnalo tėvams viršelį. Ieva prisipažįsta: kaip ir kiekviena mama, yra įsitikinusi, kad jos vaikas pats gražiausias, todėl išsiuntė Santiago nuotraukėlę į žurnalą. Ieva nudžiugo sulaukusi žurnalo redaktorės skambučio ir kvietimo pozuoti viršeliui. Per fotosesiją Santiagas netruko pademonstruoti savo smagų charakterį ir tuojau pat parodė daugybę smagių išraiškų.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr. Prieš porą metų susipažinę panevėžietė Ieva
ir čilietis Migelis ilgam užsibūti Lietuvoje neketina.
