Kaltina pažeidimais
Mieste švietimo tinklo pertvarką vykdantys valdininkai kaltinami šiurkščiais įstatymų pažeidimais. Katalikiška pagrindine numatytos paversti A.Lipniūno vidurinės mokyklos direktorius įsitikinęs, kad nei miesto Taryba, nei Švietimo skyrius neturėjo teisės pakeisti įstaigos statuso.
Septynis šimtus mokinių turinti A.Lipniūno vidurinė mokykla nuo kitų metų turėtų tapti katalikiška pagrindine, kaip numatyta miesto Tarybos patvirtintame švietimo tinklo pertvarkos plane. Jau šiais mokslo metais mokykla nebekomplektavo 11-os klasės.
Tačiau įstaigos direktorius Jonas Knizikevičius įsitikinęs, kad Švietimo skyriaus parengta ir politikų patvirtinta švietimo tinklo pertvarka prasilenkia su teisės aktais.
„Sprendimas mokyklą palikti katalikiška
pagrindine yra neteisėtas, nes tokia mokykla negali būti valstybine – tik
privati arba išlaikoma Bažnyčios. Lietuvoje tokios tėra gal tik dvi mokyklos“, –
pabrėžė J.Knizikevičius.
Direktoriaus nuomone, panaikinti katalikiškos statusą būtų neteisinga, todėl atkurdami teisingumą valdininkai ir politikai privalėtų mokyklą palikti vidurine.
„Mokyklos bendruomenė dar pernai buvo Savivaldybei pateikusi būtent tokį prašymą, bet į jį nebuvo atsižvelgta“, – „Sekundei“ aiškino įstaigos vadovas.
Anot jo, Panevėžyje vykdoma švietimo tinklo pertvarka ne tik neteisėta, bet ir žemina švietimo įstaigas. Direktorius įsitikinęs, kad panaikinti vidurinės mokyklos statusą galima tik tuomet, jei ji neįvykdo akreditacijai keliamų reikalavimų.
„O mums net neleista akredituotis, iš karto toks nuosprendis – palikti pagrindine“, – piktinosi J.Knizikevičius.
Strategai suklydo
Direktoriaus nuomone, švietimo tinklo pertvarka, numatanti, kad iki 2012-ųjų mieste liks šešios gimnazijos ir trylika pagrindinių mokyklų, vykdoma neatsižvelgiant į bendruomenės poreikius. Kadangi mokyklai nuo šių mokslo metų nebeleista komplektuoti 11-ų klasių, pernai ją paliko 60 mokinių.
„Bet jie išsiskirstė ne taip, kaip švietimo strategai prognozavo. Buvo manyta, kad visas pulkas bėgs į „Minties“ vidurinę, o ten tenuėjo vienuolika. Klaipėdos mikrorajone nepaliekama nė vienos vidurinės, nors kvartalas plečiasi. Niekas neatsiklausė bendruomenės, ar ją tenkina tokia švietimo tinklo pertvarka. Tiesiog pirštu bakstelėjo – taip bus, o kad negerai, tik dabar pradeda matytis“, – mano direktorius.
J.Knizikevičiaus teigimu, mokyk-la sieks, kad jai būtų sugrąžintas vidurinės mokyklos statusas ir galėtų pretenduoti į vadinamąją ilgąją – 12 klasių – gimnaziją.
„Liūdna, kad švietimo specialistai nenori pripažinti, jog iš mokyk-lų atimdami vidurinių statusą jie šiurkščiai pažeidžia teisės aktus“, – pabrėžė direktorius.
Plačiau skaitykite lapkričio 6 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Vidurinės
statuso netekusi A.Lipniūno mokykla siekia įrodyti, kad valdininkai ir politikai
pažeidžia ne tik mokinių ir pedagogų, bet ir miesto bendruomenės teises.
