Iki 2000 metų spalio pirmosios bankrutavusių Panevėžio miesto įmonių darbuotojams atsirado viltis gauti lėšų iš Garantinio fondo. Buvę įmonių darbuotojai po daugelio metų gali sulaukti išeitinių išmokų.
Tai tapo įmanoma šių metų liepą įsigaliojus Garantinio fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimams ir papildymams. Dokumentus dėl lėšų skyrimo Garantinio fondo administratoriui turi teikti savivaldybės, kurios teritorijoje buvo įregistruota likviduota įmonė, arba miesto tarybos įgaliota įstaiga ar juridinis asmuo.
Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje buvo įregistruotos 8 dėl bankroto likviduotos įmonės, kurių bankroto procesas pradėtas iki 2000-ųjų spalio. Tai Panevėžio valstybinė akcinė konservų įmonė, AB „Aurida“, UAB „Varinis voras“, AB „Panevėžio mediena“, UAB „Taka“, AB „Senasis stumbras“, Lietuvos, Latvijos ir Rusijos UAB „Panelektra“ bei AB „Panevėžio maistas“.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kad dokumentais dėl lėšų skyrimo rūpinsis bendrovė „Notisa“.
„Iš anksto žmonių negalime nudžiuginti, nes kol kas neaišku, kiek buvusių darbuotojų turės teisę gauti tokias išmokas. Sulaukusi archyvinių dokumentų, „Notisa“ juos peržiūrės ir, nustačiusi, kuriems darbuotojams priklauso išeitinės išmokos, duomenis pateiks Garantinio fondo administracijai. Visa tai bendrovė planuoja atlikti ne anksčiau kaip per tris mėnesius. Informaciją, kada ir kuriems įmonių darbuotojams kreiptis į bendrovę dėl lėšų, ketiname skelbti spaudoje“, – teigė Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nadiežda Stragienė.
„Verslo vartų“
inf.
