Tankui kelio nereikia – užtenka parodyti kryptį. Taip Tarybos sprendimą patvirtinti miesto bendrąjį planą įvertino politikų susilaikyti prašę Rožių mikrorajono gyventojai. Kad keliolikai metų į priekį miesto vystymosi gaires numatančiam planui skubėta pritarti į jį nesistengiant įsigilinti, buvo galima suprasti ne tik iš Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, bet ir miesto mero raminimų, jog svarbų dokumentą teisės aktai leidžia koreguoti bent kartą per metus.
Gatvei prieštarauja
Tarybos valdančiosios daugumos pakeltos rankos už pakoreguotą miesto bendrąjį planą skaudžiausiai kirto Rožių g. mikrorajonui. Kone prieš pusmetį plano projektą pristačius visuomenei, gyventojai pradėjo kovą – vietiniai nesutinka, kad per jų kvartalą būtų tiesiama keturių juostų magistralinė Jurginų gatvė.
Tarybos posėdyje kvartalo gyventojų atstovas Alfonsas Narkevičius politikams bandė įrodyti, kad bendrajame plane numatyta gatvė pažeistų higienos normas – dėl per mažų atstumų nuo gyvenamųjų namų iki važiuojamosios dalies bus viršytos triukšmo ir vibracijos leistinos normos, liktų neužtikrintas eismo ir pėsčiųjų saugumas, o transporto spūsčių vis tiek nebūtų išvengta.
Kad negalima tvirtinti bendrojo plano tokio, koks jis parengtas, Tarybos narius patikino ir į posėdį atvykęs trečiai kadencijai Seimo nariu išrinktas Julius Dautartas.
Kaltino neveiklumu
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis tvirtino nemanąs, kad gyventojų nepasitenkinimą kelianti gatvė galėtų būti kliūtis patvirtinti bendrąjį planą. Pasak jo, gatvei projektuoti būtų rengiamas detalusis planas.
„Mūsų skyrius negali vykdyti tiesioginių savo funkcijų, nes senasis miesto bendrasis planas nebeatitinka realios situacijos, o naujo dar neturime“, – politikus apsispręsti ragino S.Matulis.
Jis tikino, kad bene pagrindinis naujojo dokumento skirtumas nuo senojo – sumažinta daugiaaukštės statybos, daugiau vietos mažaaukštei. Šiaurinėje ir rytinėje miesto teritorijose vyrauja komercinė pramoninė ir mažaaukštė, pietinėje – tik mažaaukštė, vakarinėje – mišri statyba, be to, palikta rekreacinė zona palei Nevėžio upę.
Architekto skubotumas vis dėlto kai kuriems politikams pasirodė abejotinas.
„Aš nesuprantu, ar numatyta keisti gatvės formatą?“ – konkrečiai klausė J.Dautartas.
Aiškintis Jurginų gatvės ateities stojo ir Tarybos narys Julius Beinortas. Jis apkaltino S.Matulį neveiklumu.
„Prieš pusę metų visi buvome skubinami, kad, jei bendrasis planas nebus patvirtintas, Savivaldybė mokės baudas. Tada jūs žmonėms pažadėjote išspręsti klausimą dėl gatvės, bet to nepadarėte. Ar ne pirmiausia reikėtų spręsti detales, o ne stumti šį reikalą? Ko jūs bijote – kėdės ar žmonių? Jei aš būčiau architektas, manau, man užtektų drąsos pasakyti, kas bus daroma su gatve“, – piktinosi J.Beinortas.
Plačiau skaitykite lapkričio 4 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Miesto bendrasis planas patvirtintas gyventojams taip ir nepaaiškinus, kelių eismo juostų gatvė perskros „rožyną“.
