Panevėžio centrinė turgavietė virsta karo su romais zona. Turgaus administracija teigia nebesurandanti būdų, kaip sutramdyti vis labiau įžūlėjančius ir į gaujas besiburiančius romus. Savotiškais jų įkaitais tampa ne tik neapdairūs pirkėjai, bet ir klientus perspėjantys prekybininkai. Nuo prekystalių nušluoti, sutrypti obuoliai ir gėlės, grasinimai apipilti sieros rūgštimi – turgavietės vadovai gali papasakoti ne vieną romų keršto istoriją. Tačiau Panevėžyje romų bendruomenei atstovaujanti Vida Beinortienė įsitikinusi, kad nuo senų laikų šiai tautai klijuojama sukčių ir vagių etiketė nebeatitinka šių dienų ir romai suktybėmis kaltinami nepagrįstai.
Bijo keršto
Miesto centrinę turgavietę valdančios bendrovės „Kauptė“ direktorės Astos Pačekajūtės kabinete – dėžė, pilna per pastaruosius metus turguje surinktų piniginių. Visose buvo rasta asmens dokumentų, tačiau – nė cento.
A.Pačekajūtė tvirtino nesiryžtanti teigti, kad tai – vien tik romų, nežinia kokiu tikslu kasdien besiburiuojančių turguje, grobis. Tačiau būtent dėl šios tautybės žmonių turgaus administracija sulaukianti daugiausia pirkėjų ir prekybininkų skundų.
„Situacija baisi. Piniginę gali prie akių ištraukti, o jei perspėsi – ir aprėkti. Man pačiai teko vagiančią romę už rankos nutverti. Bet patys nukentėjusieji prašo policijos nekviesti, sako pinigų tikrai iš romų neatgaus, o bėdos turės dar daugiau“, – „Sekundei“ pasakojo A.Pačekajūtė.
Anot jos, ką reiškia romų kerštas, įsitikinęs jau ne vienas turgaus prekeivis. Vieniems „per daug matantiems“ buvo pagrasinta po prekystaliu pakišti „dovanėlę“ – kontrabandinę prekę ir policiją iškviesti, pirkėją saugotis išdrįsusios perspėti senutės obuolius romai nušlavė nuo prekystalio. Panašaus likimo susilaukė ir gėlių pardavėja – jos žiedai buvo sutrypti.
A.Pačekajūtė teigė iš matymo jau atpažįstanti apie 25 kasdien į turgavietę įprastai apie vidurdienį susirenkančius romus. Dažniausiai jie būriuojasi aplink daržovių prekystalius. Direktorės nuomone, kadangi pramoninėmis prekėmis prekiauja nemažai vyrų, romai jų tiesiog privengia. Kas kita – pačių užaugintas daržoves ar raugintus kopūstus bandančios parduoti pagyvenusios moterys.
„Romų keliamas triukšmas, klykimas jau tapo kasdienybe. Jei ramiai pasakysi žodį – pradės visa gauja isteriškai rėkti. Šitaip žmogų morališkai sužlugdo“, – kalbėjo direktorė.
Baudos negąsdina
A.Pačekajūtė pasakoja pati ne kartą turėjusi dūmą traukiantiems romams priminti, kad turgavietės teritorijoje iškabinti rūkyti draudžiantys ženklai. Į savo pastabą direktorė sulaukė atkirčio – liko apkaltinta tautine diskriminacija.
„O tu, sako, lietuvį nors kartą esi perspėjusi? Jų neįtikina, kad draudimas galioja visiems, kad ir kokios tautybės jie būtų“, – teigė bendrovės vadovė.
Sutramdyti įžūlėjančius romus, A.Pačekajūtės teigimu, buvo bandyta įdarbinus apsaugos darbuotoją, tačiau tokios pastangos pasirodė beprasmiškos. Nepadėjo ir kreipimasis į policiją.
„Pareigūnai aiškina, kad jiems ir taip trūksta darbuotojų. Patys prašė, kad per radiją perspėtume žmones saugotis“, – kalbėjo A.Pačekajūtė.
Rugsėjį iš „Kauptės“ direktorės pareigų pasitraukusi Aldona Janavičienė pripažįsta taip pat nesuradusi būdų, kaip suvaldyti turgavietėje nevaržomais besijaučiančius romus.
„Kaip prekybininkams apsiginti, jei romai grasina peržengti visas ribas. Vienai moteriškei aiškiai pasakė: tu per daug matai – nori sieros rūgšties į akis? Jau porą metų tas tęsiasi, tik mastai auga“, – kalbėjo A.Janavičienė.
Pasak jos, už nedidelės vertės vagystes ar viešosios tvarkos pažeidimus gresiančios baudos romams kelia juoką.
„Kai patys kartą vagiančią romę sučiupom, 50 litų buvo nubausta. Ir kas iš to – kitą dieną ji vėl po turgų sukiojasi. Baimina tai, kad jie renkasi būriais, to anksčiau nebūdavo, viešai į akis juokiasi, tyčiojasi. Jaučiasi romų suaktyvėjimas, o kokios bus pasekmės – vienas Dievas težino“, – svarstė buvusi direktorė.
Plačiau skaitykite spalio 25 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Romų labiausiai pamėgti daržovių prekystaliai.
