Rudenį ir žiemą vargu ar galima išsiversti be vaistažolių. Jų nusipirkus vaistinėje, ant pakuotės visada yra parašyta, kaip vartoti. Tačiau kartais neaišku, kaip paruošti pačių susidžiovintų žolelių arbatos ar antpilo.
Reikėtų prisiminti, kad augalo žiedų (ramunėlių, medetkų, liepžiedžių) arbatai pritraukti užtenka penkių minučių. Žolių (stiebų, lapų ir žiedų) arbata gaminama taip: 1–3 arbatiniai šaukšteliai vaistažolių užpilami litru verdančio vandens ir paliekama dešimt minučių pritraukti. Vaistams vartojama perkošta arbata.
Vaistažolių arbatos, užpilai ir nuovirai greitai genda, todėl jie turėtų būti ruošiami kasdien. Jei tokios galimybės nėra, jie laikomi šaldytuve ne ilgiau kaip dvi paras.
Norintieji gydytis vaistažolėmis turėtų nepamiršti, kad jos veikia švelniau už tabletes, ir gydytis jomis tenka ilgiau. Augale susikaupusios veikliosios medžiagos yra mažesnės koncentracijos, įvairesnės. Vaistažolės tinkamesnės lėtinėms ligoms gydyti ir profilaktikai. Tačiau vaistažolių arbatą reikėtų gerti ne ilgiau kaip keturias–šešias savaites, nes paskui ji tampa nebe tokia veiksminga. Pavyzdžiui, jei visus metus kasdien mėgautasi čiobrelių arbata, ji nepadės nuo kosulio.
Tinkamai vartojamos vaistažolės ne tik padeda išgyti, bet ir aprūpina organizmą labai reikalingomis natūraliomis medžiagomis, apsaugančiomis nuo daugelio ligų.
PARENGĖ
L.ŽUKAITĖ
