Praėjusį savaitgalį Panevėžio apskrities
viršininko administracijoje posėdžiavo Panevėžio ir Utenos apskričių
koordinavimo taryba verslo aplinkai gerinti. Buvo aptariama ekonominė situacija
ir verslo perspektyvos. Buvo akcentuota viena specifinė Panevėžio krašto detalė
– čia per daug žemdirbių ir per mažai pramonininkų.
„Mūsų kraštas specifinis – labai atsiliekame nuo šalies vidurkio pagal čia pagaminamą bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui ir esame vieni iš lyderių, kai kalbama apie žemės ūkio indėlį kuriant BVP“, – pripažino Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė.
Planuojama, kad šiemet Panevėžyje BVP bus sukurta 5,34 milijardo litų, tai sudarys tik 6–7 procentus viso šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui tenka per 18 tūkstančių litų BVP. Šalies vidurkis – daugiau nei 24 tūkstančiai litų. Žemės ūkio dalis, tenkanti Panevėžio krašto BVP, sudaro net 11 procentų, o šalies vidurkis – 5 procentai.
Statistika verčia planuoti strateginius uždavinius, kad Panevėžio kraštas ateityje nebūtų taip priklausomas nuo žemdirbystės. Juolab kad ši ūkio šaka sukuria nedaug pridėtinės vertės ir vis dar yra palyginti archajiška.
„Reikia ne tik pertvarkyti žemės ūkį, kad jis būtų našesnis, bet ir stengtis pritraukti kuo daugiau pramonės investicijų, – sakė G.Umbrasienė. – Stambėjant ūkiams, o tai yra neišvengiama ir progresyvu, žemės ūkio indėlis į apskrities BVP vargu ar mažės, tačiau reikia pasistengti, kad pramonės sukuriama dalis didėtų.“
Didžiausią atsakomybę, kad toks strateginis procesas būtų įgyvendintas, anot G.Umbrasienės, turi prisiimti Panevėžys, o tiksliau – jo valdžia. Pastaruosius keletą metų Panevėžio miesto ir rajono ekonomiką stiprino tiesioginės užsienio investicijos – Norvegijos, Danijos, Vokietijos ir kitų šalių kompanijos investavo apie 800 milijonų litų. Tačiau to yra per mažai metropolio statusą turinčiam Panevėžiui.
Didmiesčio statusas įpareigoja Panevėžį tapti visos apskrities pramonės lokomotyvu. Dėl didžiųjų bankrotų, sukrėtusių visą apskritį, Aukštaitijos sostinė praranda potencialą.
Tiesa, sovietmečiu statyti pramonės milžinai be galingų investicijų buvo pasmerkti myriop. Taip mieste neliko „Linuvos“, „Panevėžio autoremonto“, „Panevėžio konservų“, „Panevėžio medienos“, „Elektrotechnikos“, „Panevėžio autokompresorių“ , Valstybinės tiksliosios mechanikos gamyklos ir galų gale – „Ekrano“. Visos šios įmonės darbu aprūpindavo apie 15 tūkstančių miesto gyventojų.
„Pagrindinė ambicija, kurią visi kartu turime siekti įgyvendinti, kad Panevėžys taptų mokslo tyrimų ir logistikos centru, – įsitikinusi G.Umbrasienė. – Pramonei tenkanti 29 procentų apskrities BVP dalis netenkina.“
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr.
Koordinavimo tarybos verslo aplinkai gerinti narių – Panevėžio apskrities viršininkės G.Umbrasienės, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento S.Gailiūno ir direktoriaus V.Kazakevičiaus nuomone, jau netolimoje ateityje Panevėžiui privalu tapti mokslo tyrimų ir logistikos centru.
