Lietuvos ekonomika žengia į plėtros lėtėjimo etapą. Šalies laukia rimti išbandymai. Bankai riboja paskolų teikimą nekilnojamojo turto, statybos ir būsto sektoriams, o ateityje kreditų „kranelis“ bus dar tvirčiau užsuktas. Kreditus paėmusieji netrukus mokės dviženkles palūkanas. Gyventojų perkamoji galia per artimiausius metus kris itin sparčiai. Laisvų darbo vietų Lietuvoje mažės, o bedarbių daugės. Litas per metus realiai nuvertėjo 12 procentų, ir tai dar ne pabaiga. Verslininkai vis dažniau skelbs bankrotus. Šalies biudžetas tuštės. Atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams ir pensijos pensininkams vėluos. Ar tai rimtos prognozės, ar tik sklandančios nepagrįstos kalbos apie netolimas gyvenimo Lietuvoje perspektyvas? „Verslo vartai“ surinko dešimt, ko gero, labiausiai žmonėms ramybės neduodančių gandų ir paprašė SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos juos patvirtinti arba paneigti.
Apie dviženklius
Dviženklė infliacija laikysis dar kelerius metus.
– Baiminamasi ne be pagrindo. Dabar turime ne tik aukštą infliaciją, bet ir užsuktą infliacijos ir darbo užmokesčio spiralę. Tai sukuria pagrindą augti infliacijai. Vis dėlto artimiausių metų infliacinius procesus pavadinčiau „linksmaisiais kalneliais“ – ji tai kils, tai leisis. 2009 metais yra realios prielaidos infliacijai mažėti iki 6 procentų, tačiau jau 2010-aisiais ji gali šoktelėti iki 12 procentų. Tačiau yra ir gerų žinių – pasaulyje silpstant vartojimui krenta pagrindinių žaliavų kainos. Todėl tikėtina, kad infliacijos viražai nebus tokie staigūs ir pavojingi.
Jau 2010 metais nedarbo lygis šalyje perkops 10 procentų ir nukeliaus dar toliau.
– Tai gal pernelyg pesimistinės prognozės. Jos gali išsipildyti tik tuo atveju, jeigu bus liberalizuota Lietuvos darbo rinka ir atsivers jos vartai pigiai darbo jėgai iš trečiųjų šalių, be to, tuo pačiu metu iš emigracijos namo plūstelės tūkstančiai lietuvių. Kad atsitiks ir viena, ir kita, manau, mažai tikėtina. Apskritai nedarbo lygis augs. SEB prognozuoja, kad šiemet jis sieks 5 procentus, 2009-aisiais – 6,5 procento, 2010-aisiais – 7 procentus.
Tais pačiais metais komerciniai bankai bus priversti pakelti palūkanas už anksčiau paimtus kreditus iki dviženklio skaičiaus.
– Negali sakyti, kad tai neįmanoma. Pasaulio finansų rinkoje milžiniška įtampa. Tarpbankinėje rinkoje – pinigų „badas“ ir įtampa. Komerciniams bankams tenka skolintis brangiau, ir dėl to kyla bankų marža (maržą sudaro paties banko skolinimosi iš kitų bankų kaina ir kaina, už kurią bankas skolina vartotojui). Jeigu panika rinkoje neslops, tikėtina, kad palūkanos iš tiesų augs dėl jau minėtų priežasčių. SEB bankas mano, kad euro kreditų palūkanos tikrai neperšoks dviženklės ribos. Litas yra jautresnis, jam gali pakenkti ir menkiausi gandai. Todėl tikimybė, kad jį skolintis bus brangiau, yra.
Darbo užmokestis mažės
Nuo 2009 metų mažės darbo užmokestis.
– Ne, jis pradės mažėti nuo 2010 metų. 2009-aisiais darbo užmokestis gali pakilti dar 3–5 procentais. Dar po metų prognozuojame, kad jis sumažės 1 ar 2 procentais.
2010 metais užstrigs „Sodros“ mechanizmas, ir pensininkams ateis dar liūdnesnės dienos.
–„Sodros“ padėtis lėtėjant ekonomikai tik prastės. Dėl krentančių įplaukų „Sodra“ bus priversta rinktis – skolintis pinigų ar vėluoti mokėti pensijas ir kitas išmokas. Jei taip atsitiks, ar verta kalbėti apie pensijų didinimą? Tačiau eilė norinčiųjų skolinti nesusidarys. Kas pasiryš skolinti, tai už drakoniškas palūkanas. Jeigu bus nuspręsta neimti kreditų, gali atsitikti taip, kad žmonės, prispausti skurdo, išeis į gatves.
JAV valdžios planas už 700 milijardų dolerių iš bankrutuojančių bankų įsigyti „blogas paskolas“ ir vertybinius popierius praėjus kuriam nors laikui sukels dar vieną infliacijos bangą visame pasaulyje.
– JAV nespausdins pinigų, o veikiausiai
juos paims iš kitų valstybės finansuojamų sričių.
Nemanau, kad šie pinigai, sklisdami po pasaulį, sukels infliacijos bangą. Bijau kito – kad tuo sprendimu JAV valdžia sukūrė precedentą bankams elgtis neatsakingai – juk žino, kad mokesčių mokėtojų pinigai gali būti skirti jiems gelbėti. Reikia kurti griežtesnį finansų institucijų kontrolės mechanizmą.
Vis dėlto esu įsitikinęs, kad JAV valdžia priėmė teisingą sprendimą, nes teturėjo dvi išeitis: priimti blogą ir labai blogą sprendimą. Ji pasirinko pirmąjį.
Suveikė sugedęs
telefonas
Jau 2010 metais vidutinės nekilnojamojo turto (NT) kainos bus per pusę mažesnės nei tos, kurios buvo 2007 metais.
– Buvau pirmasis šauklys paskelbęs apie NT burbulą ir jo keliamas grėsmes. Tačiau negaliu sutikti su žmonių prognozėmis, kad per kitus dvejus metus NT kainos kris per pusę. NT krizė, manau, jau pusiaukelėje dugno link. Jis bus pasiektas 2009-ųjų pabaigoje, ir kainos tuo metu, pagal pesimistiškiausias prognozes, bus nukritusios 25–30 procentų. Tokiomis infliacinėmis sąlygomis NT kainos negali kristi taip drastiškai. Be to, vertinant tai, kad šiuo metu brangsta viskas, išskyrus NT, kainos pastarojoje rinkoje realiai yra kritusios daugiau, nei rodo skirtumas tarp buvusių ir esamų. Tačiau NT rinka mažiausiai iki 2011-ųjų pradžios bus sukaustyta stagnacijos.
Šalies komerciniai bankai, baimindamiesi NT rinkos griūties, ryžtųsi užšaldyti būsto kreditų palūkanas – NT turto savininkai mokėtų tokias palūkanas, kokios jos buvo skolinantis. „Užšaldymas“ būtų pasiūlytas tiems pirkėjams, kurie paskolas pasiėmė per patį NT bumą, kai bankai siūlė itin mažas palūkanas.
– Netiesa, to tikrai nebus. Palūkanų norma – banko ir kliento susitarimas kredito sutarties pasirašymo dieną. Tie „užšaldymai“ prieštarauja elementariai verslo logikai.
Manau, kad tas gandas po šalį pasklido „sugedusio telefono“ principu.
Bankams užsukus kreditų „kranelius“ daug ES struktūrinių fondų paramos liks nepanaudota.
– Bankai sugriežtino reikalavimus projektams. Tačiau kiek pinigų, iš esmės jau skirtų Lietuvos ūkio paramai, liks gulėti Briuselio seifuose, negaliu pasakyti. Projektai, kurie dar prieš metus būtų buvę entuziastingai paremti komercinių bankų, gali būti atmesti (ir tokių bus ne vienas) kaip nepatikimi.
Kuriam laikui teks susitaikyti, kad ne visi projektai bus finansuojami, nes, kaip minėjau, bankams skolintis ir sunkiau, ir brangiau. Patrauklūs, mažiau rizikingi projektai visada bus kredituojami bankų.
Krizė užtruks daug ilgiau, nei dabar manoma. Gal net iki 2015-ųjų.
– Nors finansų krizės mastas didelis, žmonių baimės akys dar didesnės. Vakarų šalys pajaus pirmuosius atsigavimo požymius jau 2009 metų pabaigoje, o Lietuva – 2011 metų pradžioje. Faktas, kad mūsų šalies laukia sunkūs ir sudėtingi dveji metai.
Darius SKIRKEVIČIUS
A.Repšio nuotr. Lietuvos
gatvėse nuotaikos dėl ateities niūrios.
