Pirmieji Lietuvoje globos namai, priglausiantys ne tik senelius, bet ir garbaus amžiaus dvasininkus, Panevėžio vyskupiją gali nugramzdinti į skolas. Dar neveikiančių globos namų pastatams išlaikyti tik iš tikinčiųjų aukų besiverčiančiai vyskupijai per mėnesį tenka pakloti kelis tūkstančius litų. Jei ir prasidėjus šildymo sezonui nebūtų sulaukta dalininkės miesto Savivaldybės paramos, pasak vyskupo, tektų ne tik palikti bažnyčias nešildomas, bet ir atleisti patarnautojus.
Slegia mokesčiai
Šešiolika metų statomi Šv. Juozapo globos namai neria kilpą iš tikinčiųjų aukų turinčiai išsiversti Panevėžio vyskupijai. Nors Savivaldybė dar prieš metus Panevėžio kurijos prašoma sutiko tapti globos namų dalininke, tačiau dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų įstaigai nepradedant veiklos pastatų išlaikymas gula ant vienos vyskupijos pečių.
„Kol pastatai dar nėra priduoti ir įstaiga nepradėjo veikti, išlaikyti turime mes. Jau dabar esame gavę 117 tūkst. litų sąskaitą už atliktus statybos darbus, baldai dar kainuos daugiau nei 80 tūkst. litų. Iš vyskupijos lėšų mokami ir atlyginimai keliems darbuotojams, mokesčiai. Vyskupijai tai didelė problema“, – „Sekundei“ teigė Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Per mėnesį dar neveikiančių globos namų komunaliniams mokesčiams ir kelių darbuotojų minimaliam darbo užmokesčiui vyskupija išleidžia apie 6000 litų.
Šildyti nepajėgtų
J.Kaunecko teigimu, vyskupijos laukia visiška pražūtis, jei vienai tektų pastatus išlaikyti ir prasidėjus šildymo sezonui.
Per mėnesį 3000 kv. m patalpų šildymas atsieitų apie 15 tūkst. litų.
„Jei ir žiemą vyskupijai reikėtų vienai išlaikyti pastatus, tektų ne tik palikti nešildomas bažnyčias, bet ir zakristijonus su vargonininkais iš darbo atleisti“, – mano J.Kauneckas.
Vyskupija į būsimuosius Šv. Juozapo globos namus jau yra investavusi 6 mln. litų. Miesto Savivaldybė – 3,5 mln. Lt.
„Savivaldybės metų biudžetas siekia 70 mln. Lt, vyskupijos – 2 mln. litų. Mūsų pajamos – tik parapijų surinktos aukos. Tiesa, iš Savivaldybės gavome 300 tūkst. Lt, tačiau šie pinigai skirti bažnyčioms remontuoti“, – finansines galimybes lygino vyskupas.
Ar Savivaldybė sutiks bent iš dalies kompensuoti vyskupijai pastatų išlaikymo išlaidas, turėjo būti svarstoma vakar darbo dienos pabaigoje įvykusiame J.Kaunecko ir miesto mero Povilo Vadopolo susitikime.
Jo Ekscelencijos teigimu, tokia problema nebūtų iškilusi, jei Bažnyčiai būtų grąžinta prieš karą jai priklausiusi žemė. Vien dabartinėje Panevėžio teritorijoje, pasak J.Kaunecko, vyskupijai turėtų būti sugrąžinta 50 ha žemės.
„Jau vien už ją gautume 6 mln. litų. Lietuva vienintelė Europos Sąjungoje dar neįvykdžiusi restitucijos. Latvija iš karto po Nepriklausomybės paskelbimo Bažnyčiai sugrąžino žemes“, – priminė vyskupas.
Plačiau skaitykite spalio 7 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Pasak Jo
Ekscelencijos J.Kaunecko, jei vyskupijai tektų vienai išlaikyti globos namus ir
prasidėjus šildymo sezonui, prisieitų ne tik palikti nešildomas bažnyčias, bet
ir iš darbo atleisti jų tarnus.
