Dar 2003-iaisiais naujais žemės mokesčiais gyventojus pradėjusi gąsdinti Vyriausybė tik šiemet, praėjus penkeriems metams, paskelbė, kad nuo 2009-ųjų jie bus skaičiuojami ne pagal nominalią žemės, o pagal vidutinę rinkos vertę. Žemės kainų žirklės įspūdingos – kai kuriais atvejais naujoji už senąją didesnė net keliolika kartų. Mokesčių mokėtojams tai bus tikras smūgis, nes kišenes tuština milžiniška infliacija. Tiesa, kol kas mokestis pabrangs tik žemės nuomininkams. Manoma, kad jos savininkus nuo didesnių išlaidų kol kas apsaugo šį rudenį vyksiantys Seimo rinkimai. Valdančioji dauguma supranta, kad didesnio masto žemės mokesčių reforma gali jiems kainuoti rinkėjų balsus. Tikėtina, kad jau nuo 2010 metų mokesčių našta prislėgs ir žemės savininkus.
Žemė pabrangs
Prieš kelias dienas Vyriausybė išplatino informaciją, kad patvirtinta nauja žemės vertinimo tvarka, ir jau kitais metais jos nuomos mokestis bus mokamas nuo vidutinės žemės rinkos vertės.
Taigi nuo 2009 metų be aukciono nuomojamos valstybinės žemės nuomos mokestis bus skaičiuojamas masinio vertinimo būdu – pagal žemės verčių žemėlapius nustatytą vidutinę žemės rinkos vertę.
Žemės verčių žemėlapiai buvo pradėti braižyti dar 2003 metais, ir visą laiką iki to sprendimo buvo tobulinami.
Dabar valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo indeksuotos nominalios žemės vertės, ji už rinkos vertę kartais yra mažesnė net keliolika kartų. Tie skirtumai ypač išaugo 2005–2007 metais, kai šalyje praūžė nekilnojamojo turto kainų augimo bumas. Mokesčių mokėtojai moka gerokai mažesnius mokesčius. Oficialiai skelbiama, kad masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė žemės rinkos vertė vidutiniškai penkis kartus didesnė už indeksuotą nominalią žemės vertę.
Finansų ministerija skelbia sieksianti sušvelninti smūgį mokesčių mokėtojams. Ji leido sumažinti žemės nuomos mokesčio tarifo apa-tinę ribą nuo 1,5 procento iki 0,1 procento. Nuo kitų metų savivaldybės galės rinktis mokesčių tarifą nuo 0,1 procento iki 4 procentų. Iki šiol jis svyravo tarp 1,5 procento ir 4 procentų. Savivaldybės galės nustatyti konkrečius tarifus, atsižvelgdamos į savo ekonominę ir socialinę situaciją. Visas surinktas mokestis patenka į savivaldų biudžetus.
Artėja eilė ir
savininkams
Vidutinė žemės sklypų kaina yra gerokai didesnė už dabar atskaitos tašku mokesčiams skaičiuoti esančią nominaliąją vertę. Mokesčių mokėtojams telieka guostis, kad verčių žemėlapiai buvo daromi pagal vidutinę rinkos kainą, o ne pagal atskiras realių sandorių (tarkime, vienoje gatvėje) kainas.
Finansų specialistai gūžčioja pečiais, kodėl Vyriausybė, žengusi vieną žingsnį, nežengė ir antrojo – nepadidino mokesčio ir žemės savininkams.
„Nurodymu skaičiuoti žemės mokesčius pagal vidutinę rinkos vertę kol kas negavome, – patvirtino Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Rita Skavičienė. – Mokesčiai žemės savininkams veikiausiai ir kitais metais vis dar bus skaičiuojami nuo nominalios žemės vertės.“
Politikos ekspertai dar kartą primena seną tiesą – prieš Seimo rinkimus valdžia nepriima nepopuliarių sprendimų. Tokių galima tikėtis jiems pasibaigus.
Ir pati Vyriausybė neslepia, kad, išsprendusi valstybinės žemės nuomos kainos problemą, žada imtis ir žemės mokesčio reformos – pagal Registrų centro padarytus verčių žemėlapius. Jų taikymą apskaičiuojant įvairius žemės mokesčius anksčiau kritikavę nekilnojamojo turto plėtros specialistai dabar sakosi nekantriai laukią ministerijų rengiamų permainų.
Nuomininkai sukruto pirkti
Žemės nuomininkų mokesčiai kitais metais priklausys nuo miestų ir rajonų tarybų sprendimų. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybės taryba visiškai neseniai patvirtino naują žemės nuomos mokesčio tarifą.
Komercinės, pramoninės, rekreacinės, komunikacijų, statinių ir kitos paskirties žemės nuomininkams, sudariusiems nuomos sutartį, nustatytas 2,5 procento mokestis. Iki šiol jis buvo 1,5 procento.
Nuomininkams, nesudariusiems žemės nuomos
sutarties, lieka galioti 4 procentų tarifas.
Žemės ūkio paskirties žemės naudotojams, daugiabučių namų eksploatavimo bendrijoms, privačių namų valdų savininkams, sodininkų, garažų eksploatavimo bendrijoms žemės nuomos mokestis Panevėžyje nepasikeitė: sudariusieji žemės nuomos sutartis moka 1,5 procento, nesudarę žemės nuomos sutarčių privačių namų valdų savininkai – 2 procentų mokestį.
„Šiuo metu žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo indeksuotos žemės vertės, o ši nustatoma pagal dar 1999 metais Vyriausybės patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Kadangi pagal metodiką nustatyta žemės vertė neatitinka realios situacijos rinkoje, pasiūlėme tvirtinti naują mokesčio tarifą, – paaiškino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vyresnioji specialistė Gražina Paškauskienė. – Kai bus nurodyta skaičiuoti mokesčius pagal Registrų centro žemės verčių žemėlapius, Taryba, ko gero, dar kartą svarstys tarifų klausimą.“
„Verslo vartai“ turi informacijos, kad žemės nuomininkai Panevėžyje sukruto išsipirkti iš valstybės savo nuomotus sklypus. Paklausia preke tapo ir komercinės paskirties sklypai, ir valdos prie namų. Vienas skaitytojas guodėsi, kad jį vos neištiko šokas, sužinojus naują, tiesa, dar preliminarią savo namų valdos kainą. Panevėžietis tikino, kad jo 6 arų sklypas pabrango nuo 15 tūkstančių iki 210 tūkstančių litų.
Skirtumai – įspūdingi
Skirtumai iš tiesų įspūdingi. Preliminarūs pranešimai apie didėsiančius mokesčius jau išgąsdino sostinės ir pajūrio gyventojus. Ten žemės vertė kai kur padidėjo keliasdešimt kartų.
Preliminariai bendra žemės vertė padidės daugiau nei 6 milijardais litų.
Žemė vertė labiausiai išaugo Vilniuje ir pajūryje. Namų valdos labiausiai – net 16 kartų – pabrango Vilniaus rajone. Vilniuje tokios paskirties žemės aro vertė vidutiniškai padidėjo 7,14 karto. Klaipėdos rajone – 7,23 karto, Palangos ir Klaipėdos miestuose – 6,76 karto.
Pagal Registrų centro parengtą verčių žemėlapį Panevėžio apskrityje po masinio sklypų vertinimo žemės vertė pakilo vidutiniškai 5 kartus. Panevėžio rajone namų valdų vertė, remiantis neoficialiais šaltiniais, vidutiniškai padidėjo 3,48 karto, sodų bendrijų – 5,1 karto, komercinės paskirties – 2,7 karto, o pramonės įmonių – 2 kartus.
Labiausiai Registrų centro specialistai pakeitė miesto teritorijoje esančių sodų bendrijų žemės kainą – ji išaugo beveik 11 procentų. Pagal naujas vertes perskaičiuotų mokesčių našta apskrityje labiausiai užguls Panevėžio centre žemę nuomojančių, o ateityje ir nuosavybės teise žemes valdančių panevėžiečių pečius. Žemės aras centrinėje miesto dalyje pabrango nuo tūkstančio iki 10 tūkstančių litų ir daugiau.
Nors iš 99 buvusių žemės verčių zonų liko tik 18, naujos oficialios Panevėžio miesto ir rajono sklypų vertės, anot rinkos ekspertų, yra gana tiksliai įvertintos. Rajone zonų skaičius, palyginti su pirmaisiais skaičiavimais, buvo padidintas nuo 5 iki 40.
Prekybos nekilnojamuoju turtu rinkoje nuolat vyksta pokyčiai, todėl ateityje gali keistis ir žemės vertė, zonų ribos bei kiekis. Nepatenkintieji dabartiniu masiniu namų valdų įvertinimu, anot Registrų centro, galės prašyti individualaus žemės vertės specialistų apsilankymo. Tiesa, tokiu atveju bus vertinama už tam tikrą mokestį.
Skaičiuoklė nesikeis
Žemės savininkams (ne nuomininkams) Vyriausybės sprendimas, pagal kurį žemės mokesčiai turi būti skaičiuojami tik nuo pusės visos sklypo vertės, nebus keičiamas. Pagal Žemės mokesčio įstatymą VMI apmokestina tik 1,5 procento per pusę „perpjautos“ žemės sklypo vertės.
Tarkime, jeigu sklypas po perskaičiavimo bus vertas 100 tūkstančių litų, mokestis būtų mokamas tik nuo 50 tūkstančių litų sumos. Toks žemės vertės koeficientas, pasak rinkos ekspertų, turėtų būti taikomas mažiausiai dar kelerius metus.
Neišvengiamai padidės ir vadinamosios mokesčių žirklės – mažiausios ir didžiausios kainų skirtumas. Mažiausias mokestis už šešių arų Panevėžyje namų sklypą, manoma, bus apie 40 litų, o didžiausias – apie 300 litų. Dabar minimali ir maksimali kaina atitinkamai siekia 24 ir 90 litų.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Nuo kitų metų žemės nuomos mokestis
Lietuvoje bus mokamas jau pagal vidutinę rinkos kainą, o ne pagal nominalią
(kaip buvo iki šiol). Mokesčiai pabrangs kelis kartus.
