Į darbo rinkos užribį išsviesti bankrutavusių „Lino audinių” darbuotojai – be vilties vėl gauti nuolatines pajamas. Vietoj išsvajotų virėjų ar buhalterių darbo vietų – pasiūlymai moterims melžti karves ar skaldyti malkas. Keli šimtai bedarbių panevėžiečių nusivylę ir Darbo birža, ir socialinę paramą žadėjusia Savivaldybe.
Persikvalifikuoti negali
„Jei Darbo birža siųs darbuotis į lavoninę ar kaminų krėsti, turėsime eiti. Kitaip pašalpų nebegausime ir iš bedarbių eilės būsime išbraukti. Ten niekam nerūpi, kad auginame mažamečius vaikus, kad norime persikvalifikuoti”, – Panevėžio darbo birža skundėsi dėl „Lino audinių” bankroto pragyvenimo šaltinio netekusi panevėžietė Vitalija.
Moteris tikina sulaukusi pasiūlymo važinėti į rajoną melžti karvių arba kapoti malkų, nors turinti 8-erių metų apskaitininkės darbo stažą.
Pasak Vitalijos, bandymų teisintis, kad 4 val. prasidedančios darbo valandos jai, auginančiai pustrečių ir devynerių metų vaikus, netinka, biržos specialistės nenorėjusios nė girdėti.
Bedarbe likusios Vitalijos nuomone, dar rugpjūčio pradžioje bankrutavusios bendrovės darbuotojų visuotiniame susirinkime Darbo biržos vadovų žadėti persikvalifikavimo kursai tėra mažaraščiams suteikta privilegija.
„Pati prašiau apskaitininkių kursų, „Lino audiniuose” valytoja dirbusi kolegė pageidavo išmokti virėjos amato. Bet biržoje pareiškė, kad kursai – tik baigusiesiems 7–10 klasių, o jei turi bent kokį, nors ir vidurinį, išsilavinimą, persikvalifikuoti nėra jokios galimybės. Su panieka per dantis iškošia: eik dirbti, tavo šeimyniniai rūpesčiai – ne mūsų problemos”, – pasakojo Vitalija.
Jos teigimu, niekinamos ir prošvaisčių gauti nuolatinį darbą nematančios „Lino audinių” buvusios darbuotojos nesulaukė užtarimo netgi iš Darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės.
„Buvome ir ją pasiekusios. Tyliu, maloniu balsu ir paniekos kupinu žvilgsniu buvo pasakyta, kad turime džiaugtis, jog iš viso dar mums darbo pasiūlo”, – prisiminė Vitalija.
Jai netekus darbo, vienintelis keturių asmenų šeimos maitintojas liko vyras. Atsisakiusi Darbo biržos pasiūlymo melžti karves ir kapoti malkas Vitalijai nutrauktas nedarbo išmokų mokėjimas ir moteris likusi be jokių pajamų.
Siūlė rinkti akmenis
Iš miesto Savivaldybės Vitalija tesulaukė 159 litų vienkartinės pašalpos mokyklinėms prekėms nupirkti.
„Laimei, kad turiu vaikus, tai nors už apsilankymą pas gydytoją nereikia mokėti”, – kalbėjo Vitalija.
Ne tik pavardę, bet ir vardą paviešinti pabūgusi Vitalijos buvusi kolegė negalėjo sulaikyti ašarų kalbėdama apie dabartinį savo gyvenimą.
„Niekam mes nerūpime – nei Savivaldybei, nei biržai. Ir iš „Lino audinių” savo užsidirbtų pinigų dar negavome”, – guodėsi bankrutavusios bendrovės buvusi darbuotoja.
Jai pačiai Darbo biržos buvo pasiūlyta pas ūkininką rinkti akmenis arba Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje kilnoti senelius. Tokiems fizinės jėgos reikalaujantiems darbams moteris teigia nebeturinti sveikatos.
„Laiko mus kaip atmatas. Siunčia birža pas darbdavį, o tas nustebęs klausia: jūs jau kokia dvidešimta, ko čia einat?” – verkdama kalbėjo Darbo biržos klientė.
Orientuojasi į rinką
Bankrutavus „Lino audiniams” nuo rugpjūčio 11-osios Panevėžio darbo biržoje įsiregistravo 318 buvusių šios įmonės darbuotojų, iš jų – 82 proc. moterų. Trys iš keturių įsiregistravusiųjų – vyresnės nei 40 m.
Du trečdaliai Darbo biržoje registruotų buvusių „Lino audinių” darbuotojų įgiję vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą ir profesiją, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą specialistai tesudaro 17 proc., dar 16 proc. dirbo nekvalifikuotą darbą ir neturi jokios profesijos.
Darbo biržos direktorės pavaduotoja Audronė Biguzienė teigė esanti nustebinta mestais kaltinimais.
„Persikvalifikavimas ne nuo vaikų skaičiaus ar norų, o nuo rinkos priklauso. Panevėžys – paslaugų miestas, todėl ir kursai į paslaugas orientuoti: pardavėjų, konditerių, padavėjų-barmenų”, – aiškino A.Biguzienė.
Per šiuos metus kursuose mokėsi 393 asmenys.
Tačiau A.Biguzienė pripažino, kad Darbo birža suinteresuota ne mokyti bedarbius, o greičiau juos integruoti į darbo rinką, ir siūlo darbą jei ne pagal turimą, tai bent pagal gretutinę specialybę.
Išmokos dar nepaskirtos
Pavaduotoja patikino abejojanti, ar iš tiesų mieste gyvenančioms darbo neturinčioms moterims buvo pasiūlyta melžti karves ar skaldyti malkas.
„Veikiausiai tebuvo duota susipažinti su laisvomis darbo vietomis, bet ne pasiūlytas darbas. Gal moterys ko nors nesuprato”, – aiškino A.Biguzienė.
Dėl įmonės bankroto darbo netekusiems buvusiems „Lino audinių” darbuotojams nedarbo išmokos iš Darbo biržos dar nėra mokamos. Teisės aktai numato, kad nesulaukusiam darbo pasiūlymo biržos klientui išmoka paskiriama po mėnesio nuo atleidimo iš darbo.
Lengvai į darbo rinką pavyko sugrįžti 430 „Lino audinių” darbuotojų. Dar rugpjūčio pradžioje jie buvo pakviesti dirbti į vasarą įkurtą bendrovės „Linas” antrinę įmonę „Lino apdaila”. Jos direktorė Nijolė Šventickienė mano, kad pagrindinė kliūtis ilgamečiams darbuotojams vėl įsidarbinti – specifinės specialybės.
„Mums reikalingi siuvėjai, sukirpėjai, audimo specialistai, o „Lino audiniuose” daugiausia dirbo verpėjų. Jaučiama žmonių baimė keisti darbą. Mes jau gerokai anksčiau siūlėme persikvalifikuoti, bet ne vienas pabūgo”, – aiškino N.Šventickienė.
Plačiau skaitykite rugsėjo 9 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Vietoj
P.Vadopolo žadėtos paramos galo su galu nesuduriančioms „Lino audinių”
darbuotojoms ir toliau siūloma laukti.
