Spaudžiami į
aklavietę
Prekybos centrai iš rinkos verčia trauktis smulkiuosius ir vidutinius verslininkus. Per pastaruosius dvejus metus įregistruotos 404 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, o išregistruota beveik dvigubai daugiau 702, paskelbta 10 bankroto atvejų. Tik laiko klausimas, kada bus uždaryta Vaivadų vizitine kortele tapusi maisto prekių parduotuvė „Pas Katiną“. Verslininkas Jonas Katinas jau dabar atleidžia darbuotojus.
J.Katinas nurodo, kad bus priverstas uždaryti maisto prekių parduotuvę, esančią Vaivadų kaime. Pasak verslininko, to priežastis – greitai šalia turėtų būti įkurtas „Iki“ prekybos centras.
„Šešiolika metų stengiausi konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais, bet būsiu priverstas uždaryti maisto prekių parduotuvę Vaivaduose. Taip nusprendėme, kai sužinojome, jog šalia duris atvers „Iki“. Galbūt persiorientuosime į kitą sritį įsteigsime viešbutuką arba šeimos kliniką. Per pastaruosius metus buvo sukurta kelios dešimtys darbo vietų, stengsiuosi išsaugoti nors dalį darbuotojų. Nors smulkieji prekybininkai yra užsigrūdinę, bet bus priversti pakeisti savo veiklą, kitaip laukia bankrotas“, teigė J.Katinas.
Pasak pašnekovo, prekybos centrai gąsdinimais išsireikalauja mažų kainų, priverčia daryti nuolaidų.
„Įsivaizduokite, jei gamintojas nesutiks savo produkcijos parduoti prekybos centrų tinklui, kuris užima apie 40 proc. šalies rinkos, jis tiesiog bus priverstas žlugti. Smulkieji verslininkai sudaro labai mažą rinkos dalį, tad ir nuolaidų tikėtis negali. Prekybos centruose produktų kainos mažesnės, vykdomos įvairios akcijos, taikomos nuolaidos. Pirkėjams patinka didesnė erdvė, patogumas, gražesnė aplinka. Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų galimybės ribotos, jie dažnai priversti balansuoti ant peilio ašmenų“, „Sekundei“ sakė verslininkas.
Oligarchų valdžia
J.Katino teigimu, smulkiojo ir vidutinio verslo situacija šalyje labai skaudi, tačiau valdžia nekreipia į tai dėmesio, o tokia palanki tik oligarchams.
„Valdžiai galiu pasakyti: jūs laimėjote, J.Katinas užsidaro. Teigiama, kad smulkiesiems verslininkams tiesiama pagalbos ranka, bet tai absoliutus melas. Artėja rinkimai, ir didieji prekybininkai rems partijas. O ką gali neturintysis daug pinigų? Visų pirma reikalingi palankesni įstatymai, kad didieji prekybos centrai negalėtų kurtis šalia mažų parduotuvių, taip pat galėtų būti taikomos mokesčių lengvatos“, problemos sprendimus vardijo J.Katinas.
Verslininkas nurodė, kad valdžios abejingumas gali turėti įtakos dar vienai emigracijos bangai.
„Paprasti žmonės darbo ieškoti vyksta į užsienį. Gali atsitikti taip, kad smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai nuspręs pasielgti taip pat – emigruoti. Lietuvoje neradus palankios aplinkos, gali nutikti taip, kad verslininkai savo veiklą perkels į kaimynines šalis. Esu girdėjęs, kad Kaliningrade veikia lietuvių kepyklėlės“, galimus padarinius prognozavo J.Katinas.
Jis prisiminė pokalbį su pažįstamu žmogumi, kurio sūnus Airijoje maisto prekių parduotuvę įsteigė per 24 valandas. Anot pašnekovo, pas mus taip padaryti būtų neįmanoma dėl vyraujančios biurokratijos, ji atima daug laiko, pastangų ir nervų.
„Sekundės“ kalbintas konditerijos gaminių bendrovės „Panevėžio eglė“ savininkas ir direktorius Stanislovas Latvėnas nurodė, kad įmonė turi produkcijos sutartį su „Maximos“ prekybos centrais. Jo teigimu, suteikti nuolaidas tebeprašoma.
„Mums pasakyta, kad nepaisant infliacijos, kuro kainų didėjimo, per artimiausią pusmetį neplanuotumėm ir nebandytumėm didinti konditerijos gaminių kainų. Kitaip galime sulaukti, jog „Maxima“ nutrauk sutartį“, teigė S.Latvėnas.
Renkasi pirkėjas
Pasak „Iki“ prekybos centrų tinklo komunikacijos direktoriaus Tomo Vaišvilos, žmogus pats renkasi, kur jam apsipirkti.
„Taip, mes esame konkurencingesni už smulkiuosius ir vidutinius verslininkus. Galime pasiūlyti ne tik mažesnes kainas, bet ir gerokai platesnį prekių ir paslaugų asortimentą. Visiems suteikiamos tokios pat galimybės juk ir mūsų prekybos centras kažkada priklausė smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriui. Planavome veiklą, galvojome apie ateitį, plėtėme tinklą – tam reikėjo nemažų investicijų. Bet kuriuo atveju išlošia pirkėjas“, tvirtino T.Vaišvila.
Paklaustas, ar didieji prekybos centrai nedaro spaudimo produktų tiekėjams ir gamintojams, direktorius atsakė: „Natūralu, kad perkant didesnius prekių, produktų kiekius taikomos nuolaidos. Tai – ekonomikos dėsnis. Jei vis dėlto sutariame, vadinasi, gamintojams ir tiekėjams tokia situacija priimtina, antraip jie atsisakytų bendradarbiauti.“
T.Vaišvila nurodė, kad smulkieji verslininkai turėtų ieškoti specifinių nišų.
„Galbūt jie turėtų domėtis ekologiškų produktų, rankdarbių pardavimu – sunku įvardyti tam tikrą sritį. Prekybos centrai orientuojasi į masinio vartojimo prekes ir paslaugas. Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų taikiklyje turėtų būti išskirtinio pirkėjo lūkesčių patenkinimas“, patarė T.Vaišvila.
Pašnekovo teigimu, žmonės neturėtų piktintis savo galimybių ribotumu – juk šalyje egzistuoja nemažai asociacijų ir organizacijų, kurios gina smulkiojo ir vidutinio verslo teises.
Plačiau skaitykite rugsėjo 8 d.
„Sekundėje“.
Remigijus MAČIULIS
G.Lukoševičiaus nuotr. Prekybos centrai iš rinkos verčia
trauktis smulkiuosius ir vidutinius verslininkus. Greitai Vaivaduose turėtų būti
įkurtas „Iki“ prekybos centras.
