Savaitgalį praūžęs Panevėžio 505-asis gimtadienis ne tik linksmino ir žavėjo panevėžiečius bei miesto svečius, bet ir mušė rekordus. Vienas jų pateko į Lietuvos Gineso rekordų knygą – dar niekur kitur Lietuvoje vienu metu į dangų nebuvo paleista tiek daug ugnies žibintų – net 506. Kitas pasiekimas liko oficialiai neužfiksuotas. Įvairiais skaičiavimais, šventėje apsilankė apie 80 tūkstančių žmonių. Gera nuotaika buvo jaučiama kiekviename gimtadienio šventės plotelyje. Jeigu būtų nominacija už geriausią šalies metų šventės parodiją, ją už „iškilmingai“ surengtą Tarybos posėdį pelnytų Panevėžio valdžia. Verti nominacijos ir jų oponentai Panevėžio konservatoriai. Sprendimas grojant muzikos grandams grupei „Antis“ centrinės aikštės užribyje didžiuliame ekrane demonstruoti politinį-reklaminį filmą tikrai yra vertas kvailiausios idėjos laurų.
Panevėžys stebino
„Tokio panevėžiečių nusiteikimo švęsti ir linksmintis dar neteko matyti. Panašu, kad šių metų Panevėžio miesto gimtadienis įrodė, kad jūsų visuomenė keičiasi, – „Sekundei“ sakė svečias iš sostinės. – Panevėžiečių agresijos, kuria mus nuolat gąsdina įvairios informavimo priemonės, neteko ne tik matyti, bet ir pajusti. Aš mačiau europėjantį miestą ir jo žmones.“
Šiam vilniečiui pritartų dešimtys tūkstančių gimtadienyje dalyvavusiųjų. Iš tiesų, atrodė, lyg į gimtadienį kiekvienas ir visi būtų pakviesti asmeniškai. Centrinėje miesto aikštėje ir jos prieigose iki pat vėlumos buvo bendraujama ir linksminamasi. Policininkams neteko gesinti nei kartų karo, nei slopinti jaunuolių energijos pertekliaus. Tiesa, viena vyresnio amžiaus dama, beje, nešventusi minioje gimtadienio, buvo įspėta policininkų.
Iš ankstesnių gimtadienių karčios patirties turėjusi moteriškė žibalu apliejo prie daugiabučio esančią akmenų tvorelę, kad jaunuoliai prieš jos langus nesibučiuotų ir kitaip savo jausmų nereikštų. Moterytė žibalu ištepė net 150 metrų tvoros.
Aikštėje jausmai liejosi laisvai. Senjorams gurkšnoti alų ir bendrauti visiškai netrukdė roko ir kitokios muzikos įkaitinto jaunimo siautulys, o šiems buvo nė motais, ką apie juos galvoja žilagalviai. Minios nuotaika liko ta pati ir sutemus, o gal net dar pagerėjo. Scenos prožektorių šviesos retkarčiais „išplėšdavo“ iš minios veidus ir dažniausiai tai būdavo laimingų ir linksmų žmonių veidai.
Per ankstesnius gimtadienius bendrą nuotaiką šiek tiek sugadindavusių treninguotų skustagalvių grupelių šiemet nebuvo matyti. Gal darbas „airijose“ juos privertė keistis, o gal jie ten išvažiavo ir pasiliko. Net 80 tūkstančių į vieną būrį sutraukęs Panevėžio gimtadienis buvo ne tik didžiausias, bet ir taikiausias per visą švenčių organizavimo istoriją. Aukštaitijos sostinės gyventojai jau kelerius metus sėkmingai įrodinėja, kad treninguota provincija traukiasi iš miesto gatvių.
Deguto šaukštu medaus statinėje nebent tapo baikeriu save vadinančio jaunuolio iššūkis: kol Muzikinio teatro orkestras grojo lyriškas operečių ištraukas, Elektros gatve aukštyn motociklu užlėkęs jaunuolis ėmė „piešti saulutes“ ant asfalto. Kol šventės organizatoriai išprašinėjo „sveikintoją“, aplink pasklido dūmų, o motociklo variklio kriokimas užgožė muziką.
Kokia lietuviška šventė be alaus. Pasidžiaugti užstalės malonumais draugų rate nesutrukdė miesto valdžios draudimas per šventes miesto pagrindinėje aikštėje pardavinėti alų kilnojamoms aludėms. Daugiau darbo turėjo kavinės, jų savininkai trynė rankomis – per tris dienas buvo pasiekta 2–3 mėnesių apyvarta. Vasariškai šiltos gimtadienio naktys buvo verslininkų sąjungininkės. Padavėjos darbo pabaigoje buvo visai nusivariusios nuo kojų, jų nuotaiką šiek tiek skaidrino tik šimtų žmonių palikti arbatpinigiai.
„Sekundės“ pašnekinti tvarką aikštėje prižiūrėję policijos pareigūnai džiaugėsi, kad rankioti nuo grindinio ar žolės girtų netenka. Buvo matyti, kad alkoholiu svaiginosi ir nepilnamečiai. Tačiau šlitinėjančiųjų buvo nedaug.
Mugėje krize nekvepėjo
Nuo šeštadienio ryto Kranto gatvėje šurmuliavusioje tautodailininkų mugėje ekonomine krize nė iš tolo nekvepėjo. Panevėžiečiai pasirodė esantys atsikandę pigių prekybos centruose siūlomų daiktų. Pintus, žiestus, drožtus, lipdytus dirbinius šventės lankytojams siūlę meistrai šiemet patys stebėjosi pirkėjų gausa. „Jei toks pirkimas bus ir toliau, sekmadienį nebeturėsime ko pardavinėti“, – praėjus vos valandai nuo mugės pradžios stebėjosi Kuršėnų keramikų darbais prekiaujanti moteris. Prie originalių keraminių puodelių, cukrinių, ąsotėlių sustojo pirkėjų eilė. Suabejojusiesiems dėl kainų ar nusprendusiesiems nusižiūrėtą daiktą įsigyti išeinant iš šventės teko nusivilti – jų neliko.
Iš medžio karnų pintus krepšius atvežusiems anykštėnams neliko nieko kito, kaip sulakstyti į Anykščius papildyti asortimento, nes paklausiausius išpirko dar šventei neįsilingavus. Įtiko pirkėjams ir biržiečio dailininko Kęstučio Preidžiaus ant seno medžio piešti paveikslai, medžio drožėjų šaukštai, o audimo meną įvertinusieji įsigijo panevėžietės audėjų audėjos Angelės Aleliūnienės austų lovatiesių ar juostų. Į pirkėjų krepšius keliavo ir žolininkės Adelės Karaliūnaitės kurti tepaliukai ir džiovintos vaistažolės. Visu smagumu prekyba vyko ir Laisvės aikštėje: norintiesiems įsigyti šventinių riestainių ar naminio sūrio teko palaukti ilgoje eilėje.
Karnavalas – išmonės
viršūnė
Svarbiausiu šeštadienio akcentu tapo karnavalas „Mes ateinam“. Centrinėmis miesto gatvėmis kunigaikščio Aleksandro vedami, raitų riterių lydimi žygiavo daugiau kaip trys tūkstančiai įvairiausiomis kaukėmis pasidabinusių jaunuolių. „Išdykusio stiliaus“ festivalio modeliai, Užgavėnių kaukės, 15-ojo amžiaus riteriai, prie kurių prisijungė ratuoti baikeriai, šokėjai, pučiamųjų orkestrai, Panevėžį pavertė išradingiausio jaunimo miestu.
Intensyviai veikė ir Užupio ambasada Ukmergės gatvėje: grojo muzikantai, menininkai praeiviams skaitė eiles, rimtais veidais siūlė jėgas išbandyti juokinguose atrakcionuose, o baigdami darbą užupiečiai kempinėmis išplovė grindinį – savo darbo vietą.
Samas – į garbės lentą
Gimtadienio koncertas buvo toks geras, kokio tik galima buvo tikėtis pagal organizatorių suformuotą renginiui finansuoti biudžetą – ketvirtį milijono litų. Savivaldybės skirtų pinigų užteko atšvęsti tik pusę gimtadienio.
Kaip sakė šeštadienio renginio pakviesta
kartu su aktoriumi Dariumi Petkevičiumi vesti garsi menininkė Nomeda Marčėnaitė,
koncertas atskleidė, kad panevėžiečiai turi puikų muzikinį skonį. Koncerto
pagrindas buvo suformuotas iš trijų kertinių akmenų – grupių BIX, „Skylė“,
„Antis“, Aistės Smilgevičiūtės.
Panašu, kad daugiausia panevėžiečių simpatijų sulaukė „bixai“. „Jie atidirbo taip, kad abejingų neturėjo likti“, – taip ir panašiai scenos veteranų pasirodymą vertino žiūrovai.
Beje, ne itin vaikystėje ir jaunystėje garsėjęs pavyzdingumu „BIX“ lyderis panevėžietis Saulius Urbonavičius (Samas) prieš koncertą buvo išrinktas visų laikų garbingiausiu mokyklos, kurioje jis mokėsi, mokiniu. Apie tai jam pranešė į sceną prieš koncertą užlipusi buvusi mokytoja. Tūkstantinės minios akivaizdoje tokio pripažinimo sulaukęs Samas atsidėkojo su kaupu.
Plačiau skaitykite rugsėjo 8 d.
„Sekundėje“.
Darius SKIRKEVIČIUS
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr. Šiemet į orą „pakilo“ net 4 grūste prigrūsti
fejerverkų „Mercedes“ transporteriai. Tiek fejerverkų nė per vieną šalies
prezidento inauguraciją nebūna paleista į dangų, ir apskritai retai kada tiek jų
iššaunama per vieną vakarą.
