Praėjo jau daugiau nei metai nuo pirmojo perspėjimo apie Lietuvai gresiančią ekonomikos krizę. Vieną iš sudedamųjų krizės dalių gyventojai jau pajuto savo kailiu – auganti infliacija ir mažėjanti perkamoji lito galia patuštino pinigines. Tačiau kitos ekonominio baubo grimasos dar mažai pastebimos – bankrotų ne tiek jau daug, kaip buvo galima tikėtis, darbo užmokestis ne mažėja, o vis dar kyla, nedarbas auga vos pastebimais tempais. Nors bankų kreditavimo politika griežtesnė, prekybos centruose pirkėjų netrūksta. Pavargę nuo analitikų svarstymų žmonės nebežino, kuo tikėti: ar tais, kurie ramina, ar tais, kurie gąsdina. Realistais save vadinantys ekspertai teigia, kad ekonominė karštligė pradės krėsti 2010-aisiais. Ir taip užkaitins, kad sumažės ekonominę sveikatą atspindinčios viduriniosios klasės gretos. Kada sulauksime atgaivos, priklausys nuo valdžios pastangų liberalizuoti statybų įstatymus, mažinti biurokratiją ir suteikti lengvatų investuotojams.
Padėties
nedramatizuoja
Net 71 procentas lietuvių jau teigia jaučiantys ekonominės situacijos šalyje pablogėjimą. Gyventojai labiausiai baiminasi infliacijos. Jei sumažėjus pajamoms tektų riboti vartojimą, 49 procentai žmonių pirmenybę teiktų vidutinio brangumo kokybiškoms prekėms. Ir net 65 procentai Lietuvos gyventojų mažiau pirktų prabangos prekių. Norėdami kompensuoti padidėjusias gyvenimo išlaidas, 43 procentai rečiau valgytų kavinėse ir restoranuose, 40 procentų – mažiau pramogautų.
Šiais metais iki liepos mėnesio vartotojų krepšelio išlaidos augo taip, kaip didėdavo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje – Lietuvoje rubliui nueinant nuo finansų arenos. Litas nuo 2007-ųjų balandžio nuvertėjo apie 12 procentų.
Vis dėlto apklausų apie krizę rengėjų ataskaitose dar vartojama tariamoji nuosaka. Respondentų atsakymai tokie, kad peršasi dvi išvados: šalies gyventojai arba dar tik rengiasi blogiausiam, arba tikisi, kad to pavyks išvengti. Pastarąsias nuotaikas galėjo pakelti prieš kelias dienas paviešintas finansų ministro Rimanto Šadžiaus komentaras.
Ministras paskelbė, kad infliacija šalyje stabilizavosi, o rudenį dėl pabrangusių būsto šildymo kainų pakils tik 1 procentu. Jo teigimu, Lietuvos ūkio analizė leidžia dabartinį infliacijos sustojimą laikyti „pakankamai patikimu ženklu“, todėl galima tikėtis, kad pavyks nepasiekti rekordinio Latvijos 17 procentų infliacijos lygio.
Kaip dar vieną kainų stabilizavimo veiksnį R.Šadžius mini tai, kad pablogėjusi padėtis eksporto rinkose gali sugrąžinti į Lietuvą dalį ten iki šiol parduodamos lietuviškos produkcijos. Dėl pertekliaus vidaus rinkoje ji gali pradėti pigti. Po Rusijos krizės vykę kainų karai iš tiesų gali netrukus grįžti į mūsų rinką – kai kurie specialistai šį reiškinį prognozuoja jau artimiausią ketvirtį.
Taigi valdžia ekonominės krizės scenarijų dar kartą pakoregavo. Šįsyk, ko gero, labai drąsiai – šalies ekonomika nešleptelės minkšta vieta ant kieto paviršiaus, o švelniai atsisės. Panašios nuomonės ir Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.
Jis pripažįsta, kad šalies ekonominė padėtis nėra gera, bet teigia, kad panikai pagrindo nėra. Maža to, R.Šarkino tikinimu, jau maždaug 2009 metų pabaigoje arba 2010-ųjų pradžioje infliacijos rodiklis turėtų priartėti prie Mastrichto kriterijaus. Pagal jį Lietuvoje 2010 metais infliacija turėtų būti ne didesnė kaip 1,5 procentinio punkto nei trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį. Pagal dabartinį ES infliacijos lygį – apie 3 procentus. Su tokiais teiginiais sutinka toli gražu ne visi finansų analitikai. Ir tai nieko nestebina. Daugelis žmonių ėmė labiau pasikliauti savo nuojauta. Bent jau didžioji dalis „Verslo vartų“ kalbintų panevėžiečių tikino kol kas nematantys realių grėsmių šeimos bankrotui.
Tiesa, visi prisipažino turėję perskirstyti išlaidų prioritetus. Aukštaitijos sostinės gyventojai susilaiko nuo investicijų ir nebeperka prabangos prekių, tačiau tikina, kad kasdienio gyvenimo kokybė juos dar tenkina.
SEB banko analitikai, atsižvelgdami į šalies infliacijos rodiklius, skaičiuoja, kad maistas, būstas ir komunalinės paslaugos šiemet kiekvienam Panevėžio apskrities gyventojui vidutiniškai kainuoja 159 litais daugiau nei 2007-aisiais. Iki metų pabaigos būtiniausių prekių krepšelis gali pabrangti dar keliomis dešimtimis – iki 850 litų.
Mat netrukus brangs centralizuotai
teikiama šiluma ir karštas vanduo.
Sekasi geriau
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos ekonomikos padėtis, palyginti su kaimynais, iš tiesų geresnė, tačiau perspėja: tai dar negarantuoja, kad lietuviams jau pavyko išvengti krizės.
„Mūsų ūkis neturi ypatingų skiepų nuo nuosmukio, bet Lietuvos, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, privalumas – geresnė ūkio šakinė ir eksporto diversifikacija, – teigė G.Nausėda. – Tačiau, jei valdžia nesiims priemonių infliacijai sumažinti ir konkurencingumui padidinti, šalies makroekonominė padėtis gali suprastėti.“
Kol kas Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos labai skiriasi. SEB ekspertų vertinimu, Latvijos BVP šiemet beveik nepasikeis (0,3 proc.), o 2009 ir 2010 metais išaugs atitinkamai 1,5 procento ir 4 procentais. Estijos ekonomikos augimas šiemet bus tik 2 procentai, o artimiausių dvejų metų plėtra bus beveik tokia pati, kaip ir Latvijos. Lietuvos ekonomikai rašomas šviesiausias ūkio raidos scenarijus: šiemet BVP padidės 5,5 procento, 2009 metais – 4 procentais, 2010-aisiais – 3 procentais.
Optimizmas –
„perlenktas“
Ekspertų nuomone, auganti infliacija, didėjantis biudžeto deficitas ir kiti požymiai byloja, kad labiau tikėtinas ateities įvykių scenarijus yra ne staigi apokalipsinė krizė, o lėta viso ūkio recesija. Tačiau perspėja, kad net ir švelnesnis ekonomikos nusileidimo variantas bus labai skausmingas kai kurioms visuomenės socialinėms grupėms.
„Negaliu pritarti finansų ministro optimizmui. Vardindamas pozityvesnius pokyčius jis užmiršo pasakyti, kad šalies ekonomika jau stoja, – tvirtino „DnB Nord“ grupės ekonominių tyrimų vadovas Vadimas Titarenka. – Skelbiama, kad pramonės augimas siekia 7 procentus, tačiau, neskaičiuojant sėkmingai šiemet dirbančios „Mažeikių naftos“, ekonomikos augimas siekia vos 0,3 procento. Iš esmės visos, išskyrus apdirbamąją pramonę, ūkio šakos stoja.“
Eksporto augimas, anot finansų analitiko, taip pat smuktelėjo – nuo dviženklio skaičiaus iki 3 procentų. Yra problemų dėl šalies biudžeto surinkimo.
„Sakau drąsiai – mes pakeliui į krizę. Netikiu, kad esama ir būsimoji valdžia sugebės priimti būtinus sprendimus, kurie galbūt padėtų su ja prasilenkti, – tikino V.Titarenka. – Reikėtų liberalizuoti statybų įstatymus, mažinti biurokratijos ir suteikti lengvatų investuotojams. Tačiau tokios drąsios ir atsakingos politinės jėgos nematau.“
Šalies finansų ministro išgirtąjį infliacijos „pažabojimą“, anot pašnekovo, lėmė aplinkybių visuma, o ne valdžios sprendimai. „Kai infliacija pasiekė tokį aukštą tašką, normalu, kad ji ima ir nustoja kilusi. Juolab kad rinkoje stabilizavosi degalų kainos“, – aiškino V.Titarenka.
Liko vienas lokomotyvas
Lietuvoje padėtis vis dar geresnė nei Latvijoje ir Estijoje todėl, kad kaimyninių šalių ekonomika augo dėl didelio vidaus vartojimo, o mūsų šalies ekonomikos lokomotyvą tempė ir vidaus vartojimas, ir pramonė, orientuota į užsienio rinkas. Pramonės indėlis į ekonomikos augimą buvo 20 procentų. Tačiau netrukus situacija, anot V.Titarenkos, pasikeis.
„Pirmasis, vidaus vartojimo „kuru“ varomas ekonomikos lokomotyvas jau išsikvėpė. Artėja laikas, kai pradės stoti ir antrasis – į eksportą orientuotos pramonės, – sakė finansų analitikas. – Iš inercijos, tiesa, vis silpniau, jis dar temps šalį per visus 2009 metus. Tačiau 2010-iaisiais veikiausiai sustos.“
Pirmieji artėjančios krizės ženklai pasijus jau kitais metais – infliacija po truputį augs, tačiau darbo užmokestis kils lėčiau. „DnB Nord“ grupės ekonominių tyrimų vadovas V.Titarenka neatmeta tikimybės, kad 2009-aisiais darbo užmokestis nustos didėjęs.
Kiti finansų rinkos ekspertai perspėja, kad algos net ir sumažės. Tai gali atsitikti dėl to, kad iš eksporto rinkų priverstos pasitraukti šalies bendrovės turės atsiradusią perprodukciją realizuoti vidaus rinkoje. Dėl to, kaip ir minėjo ministras, parduotuvėse prasidės kainų karas – gamintojai veikiausiai bandys mažinti produkcijos savikainą darbo užmokesčio sąskaita.
„Jeigu taip atsitiks, nieko kito neliks, kaip visiems bėgti iš šalies, – nelinksmai pajuokavo V.Titarenka. – Tiesa, dabar ne 1999–2001 metai, tad nelabai kur nubėgsi. Pagrindinės darbo emig-rantų rinkos – Ispanija, Didžioji Britanija ir Airija – išgyvena sunkius laikus.“
Tik po trejų metų
2010 metais krizei pasiekus piką, ypač nukentės pensininkai, fiksuotą atlyginimą gaunantieji ir, ko gero, valstybės tarnautojai – dėl nesurenkamo biudžeto. Taip mano „DnB Nord“ finansų analitikas.
„Labiausiai nukentės tie, kurie ir dabar sunkiai verčiasi. Gyvenantieji gerai ir per krizę neverkšlens. Socialinė atskirtis dar labiau išaugs, – tikino V.Titarenka. – Ekonomikos sveikatos rodik-liu vadinama vidurinioji klasė susitrauks, kiek smarkiai, sunku pasakyti – lems, kiek laiko krizė truks ir kaip valdžia su ja kovos.“
Yra ir aplinkybių, nepriklausomų nuo šalies valdžios – naftos kainos ir pastaruoju metu prieš Vakarus nukreipta Rusijos politika. Kalbant apie Rusiją, anot pašnekovo, reikėtų pasakyti, kad mūsų šalis yra labai jautri jos valdžios politiniams-ekonominiams sprendimams.
„Ir tai ne tik dėl Gruzijos penkių dienų karo. Rusijos valdžia jau kuris laikas demonstruoja agresyvią politiką kaimynų atžvilgiu ir nėra prognozuojama, – teigė V.Titarenka. – Nesakau, kad mūsų valdžia, grįsdama santykius su šia šalimi, turi būti pragmatiška, tačiau visada reikia neužmiršti, kad šiuo nestabiliu ekonomikos laikotarpiu Rusijos ekonominis smūgis gali būti labai skausmingas.“
Jei neįvyks ko nors nenumatyta, geopolitinėje pasaulio erdvėje Lietuva iš krizės pradės vaduotis tik po kokių trejų metų.
„Manau, kad šalies ekonomika vėl pradės augti, o infliacija nukris iki kokių 4–5 procentų tik 2012 metais“, – nepaguodė V.Titarenka.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Finansų analitikai perspėja, kad 2010
metais krizei pasiekus piką, labiausiai nukentės tie, kurie ir dabar sunkiai
verčiasi. Gyvenantieji gerai ir per krizę neverkšlens. Socialinė atskirtis dar
labiau išaugs.
