Mokslo metų pradžią paskelbęs Rugsėjo 1-osios skambutis šiemet Panevėžyje nuskambėjo kone tūkstančiu mokinių mažiau nei pernai. Demografinė problema koreguoja ne tik mokyklų tinklą, bet ir be darbo likusių pedagogų gyvenimo būdą. Gausėjant bedarbiais likusių mokytojų gretoms švietimo įstaigos skundžiasi nesulaukiančios tinkamų specialistų.
Skaičiuos
nelankančiuosius
Į klases kviečiantis mokyklinis skambutis vakar nuskambėjo apie 17 tūkst. Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, iš jų 980 mokyklos slenkstį peržengė pirmą kartą.
Miesto Švietimo skyriaus duomenimis, per praėjusius mokslo metus mokyklos nelankė devyni mokyklinio amžiaus panevėžiečiai. Iš jų du – dėl ligos, dar porai siekti mokslo neleido tėvai.
Kiek šiemet vaikų liks atskirti nuo mokyklos, pasak skyriaus vedėjo Dainiaus Šipelio, ketinama suskaičiuoti per rugsėjį.
Mokslo metus mieste sutinka jau keturios gimnazijos – senosios V.Žemkalnio ir J.Balčikonio bei tik šią vasarą statusą pakeitusios K.Paltaroko bei „Minties“.
Ugdymo procesą miesto švietimo įstaigos pradės trūkstant devynių pedagogų – mokyklos laukia anglų kalbos specialisto, fiziko, psichologo, teatro, choreografijos, informacinių technologijų mokytojų.
Tačiau, pasak D.Šipelio, šiuo metu didžiausią nerimą pedagogams kelia demografinė problema.
„Mažas gimstamumas iškelia ir aibę kitų problemų – mieste mažėja ne tik klasių, bet ir mokyklų. Dėl šios priežasties nebeturime ir „Gabijos“ pagrindinės mokyklos. Manome, kad šiemet į mokyklas susirinks 900 mokinių mažiau nei praėjusiais mokslo metais“, – teigė Švietimo skyriaus vedėjas.
Liko bedarbiais
Dėl mažo mokinių skaičiaus panaikinus „Gabijos“ pagrindinę mokyklą buvo prognozuojama, kad joje besimokiusieji užplūs gretimą „Aušros“ vidurinę. Tačiau, pasak jos direktorės Giedrės Gruzdienės, „Aušra“ mokslo metus pradeda turėdama dar mažiau mokinių nei pernai – 650.
„Iš „Gabijos“ atėjo apie 60 vaikų, iš jų 50 – į pradines klases“, – teigė direktorė.
G.Gruzdienė šių mokslo metų iššūkiu įvardija švietimo sistemos naujovę – privalomuosius egzaminus dešimtoje klasėje. Kad gautų dokumentą, liudijantį apie įgytą pagrindinį išsilavinimą, dešimtokai privalės išlaikyti kol kas tik du egzaminus – lietuvių kalbos (gimtosios) ir matematikos, tačiau jau 2010-aisiais į 10-os klasės patikrą planuojama įtraukti daugiau dalykų.
„Mokiniai egzaminų laukia su nerimu. Anksčiau jie turėjo teisę rinktis – laikyti ar ne, netgi neatvykus į egzaminą problemų nekildavo. Dabar neišlaikius tektų kursą kartoti“, – teigė G.Gruzdienė.
„Aušros“ vidurinėje darbą surado 7 buvusios „Gabijos“ pedagogai, tačiau mokyklai dar trūksta anglų kalbos mokytojo.
Darbo teigia tebeieškanti ir panaikintos mokyklos buvusi direktorė matematikė Vilija Sinickienė.
„Ieškojau, bet nieko neradau“, – teigė V.Sinickienė.
Anot jos, mokyklą uždarius į bedarbių gretas įsirašė ir jos buvusi pavaduotoja, sekretorė, buhalterė, iš 21 buvusio įstaigos personalo įsidarbinti pavyko maždaug dešimčiai žmonių, tačiau iš 26 pedagogų be darbo liko tik viena pradinių klasių mokytoja.
Laukia jaunų specialistų
Rugsėjo 1-oji tapo išskirtinė J.Miltinio ir 5-ajai vidurinėms mokykloms. Pirmą kartą savo istorijoje šios dvi gimnazijos statuso siekiančios švietimo įstaigos pradeda neturėdamos pradinių klasių, jauniausi jose besimokantys mokiniai bus penktokai.
„Pirmą kartą per 41-erius mokyklos gyvavimo metus dirbsime viena pamaina. Teks perorganizuoti visą mokyklos darbą“, – teigė J.Miltinio vidurinės direktorius Vytautas Raišys.
Dėl nebekomplektuojamų pradinių klasių darbo šioje mokykloje neteko dvi mokytojos.
Šventės dieną įstaigos direktorius pripažino, jog į mokyklas, nors ir atnaujintas, sugrįžtantiems pedagogams nerimą kelia vis dar nepakankamas valdžios dėmesys jų darbui.
„Seniai jau laikas valstybei susirūpinti mokytojo statusu visuomenėje. Norėtųsi, kad į mokyklas ateitų jauni, norintys dirbti žmonės, kad tarp mokytojų, kaip ir tarp mokyklų, atsirastų sveika, tobulėti verčianti konkurencija“, – mano V.Raišys.
Anot jo, paskutinį kartą jauno specialisto mokykla sulaukė prieš ketverius metus, pedagogų amžiaus vidurkis siekia apie 45 metus.
„Sovietiniais laikais sulaukdavome po keliasdešimt norinčiųjų dirbti skambučių, dabar per visus metus – nė vieno“, – pažymi V.Raišys.
Nuo 2010-ųjų gimnazija planuojanti tapti 5-oji vidurinė mokykla pasiruošusi išlaikyti nuo 1962-ųjų įsigalėjusią angliškos mokyklos tradiciją.
„Prioritetą ir toliau skirsime anglų kalbai“, – pradėdamas naujus mokslo metus patikino įstaigos direktorius Antanas Doniela.
Šią vasarą mokykla ypatingą dėmesį skyrė kabinetų remontui. Už tėvų paaukotus 60 tūkst. litų moderniai atnaujintos trys mokomosios klasės. Iš Savivaldybės biudžeto įstaiga sulaukė pinigų tik profilaktiniam remontui.
Plačiau skaitykite rugsėjo 2 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Rugsėjo 1-osios skambutis šiemet
Panevėžyje nuskambėjo 900 mokinių mažiau nei praėjusiais mokslo metais.
