Kunigų trūkumas – dar ne krizė

Kasmet vis labiau kunigų trūkumą jaučiančiai Lietuvos katalikų bažnyčiai ir naujieji studijų metai nieko gero nežada. Norintieji dvasininko duoną ragauti į tris šalies kunigų seminarijas priėmimų metu neplūdo, tad dar vieneri metai žada kone ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamą dvasios vedlių „derlių“. Bažnyčios hierarchai vieningai įsitikinę, kad dėl kiekvienais metais palaipsniui mažėjančio stojančiųjų į seminarijas skaičiaus kalta vis labiau „pūvanti“ visuomenė ir moralinių vertybių nestabilumas.

Ruoš vedusiuosius

Kauno vyskupija dar pernai nusprendė, jog išsiugdyti pagalbininkų – diakonų pamainą įmanoma ir iš vedusių vyrų, tačiau idėjos įgyvendinimui dirva neparuošta, o ir neatrodo, kad į šeimos rūpesčius panirę lietuvaičiai diakono tarnyba itin domėtųsi.

Tačiau tokios situacijos katastrofiška seminarijų vadovai nevadina. Kauno kunigų seminarijos rektorius Aurelijus Žukauskas „Sekundei“ teigė, kad šįmet sulaukė septynių kunigo kelią nusprendusių rinktis jaunuolių, tačiau vienas vėliau apsigalvojo ir pareiškimą atsiėmė. Bendras klierikų skaičius seminarijoje – trisdešimt devyni.

„Panašiai tiek buvo ir ankstesniais metais. Žinoma, jeigu lyginsime, kaip buvo prieš septynerius metus, tai palaipsniui klierikų mažėja – bet ne katastrofiškai. Todėl pernai mūsų vyskupijoje buvo pritarta idėjai vedusius vyrus ruošti diakonais: jie kunigo pakeisti negali, bet gali pagelbėti atliekant kai kuriuos darbus, kad kunigams būtų lengviau. Pareiškusiųjų norą jau yra, tačiau neturime diakonų rengimo struktūros, tam reikia laiko ir žmonių. Kada viskas bus – nežinia“, – sakė monsinjoras.

Duoti nebenori

A.Žukausko teigimu, priežastys, dėl kurių jaunuoliai neskuba stoti į seminarijas, yra labai įvairios – nuo asmeninių iki visuotinių.

„Pirmiausia – demografinė padėtis, nes pastarieji metai Lietuvoje buvo tuštėjimo metas. Kita priežastis – šių laikų lietuvių šeimos yra nestabilios, gyventojų nuostatos tikėjimo atžvilgiu yra neaiškios: tokioje aplinkoje augdamas jaunas žmogus neturi tvirtų vertybių, taip pat yra nestabilus. Dabar jaunuoliai bijo būti nepopuliarūs – pareiškus, kad nori būti kunigu, aplinkiniai nusprendžia, kad su juo kažkas negerai. Visuomenėje gyvuoja nuostata, kad kiti turi duoti, bet ne pats“, – kalbėjo seminarijos rektorius.

„Sekundės“ kalbintas dvasininkas nedrįso pranašauti, kaip situacija keisis dar po kelerių metų, tačiau pripažino, jog ir dabar Lietuvoje kunigų trūksta.

„Esu optimistas, noriu tikėti, kad situacija stabilizuosis, juk Bažnyčios istorija lyg jūra – čia banga, čia atoslūgis. Galbūt jauni žmonės atsigręš į vertybes, nes svarbiausia kokybė, ne kiekybė. Šiuo metu jaučiamas kunigų trūkumas: vienam kunigui kartais tenka kelias parapijas aptarnauti, o ką kalbėti apie ligonių, šeimų, mokinių lankymą, bendravimą su žmonėmis. Kunigai tiesiog fiziškai nepajėgūs viską aprėpti“, – teigė A.Žukauskas.

Pasiteiravus apie galimybę suteikti daugiau teisių moterims dalyvauti Bažnyčios veikloje, pavyzdžiui, jas ruošti diakonėmis, dvasininkas patikino, jog tai problemų neišspręstų.

„Šiandien moterys ir taip turi kur kas daugiau teisių Bažnyčioje nei anksčiau. Nemanau, kad reikėtų jas ruošti diakonėmis – nei tai, nei celibato panaikinimas kunigų pagausėjimui neturėtų įtakos. Tai tik paviršinė pusė, tikrai ne esminė“, – kalbėjo monsinjoras.

Kalbėti atsisakė

Laikinai Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriaus pareigas ėjęs kunigas teologijos daktaras Arvydas Ramonas informavo, kad į seminariją šįmet atvyko septyni naujokai – trimis daugiau nei pernai.

„Ypatingos krizės nematau, nors ir stojančiųjų ne gausybė. Aš tą situaciją lyginu su obuoliais: vienais metais didesnis, kitais – jau mažesnis derlius. Visame pasaulyje jaučiama, kad kunigų mažėja, todėl ir diakonais daug kur ruošiami vedę vyrai. Lietuvoje dėl diakonų ruošimo kiekviena vyskupija apsisprendžia savaip, Telšių vyskupijoje to nėra. Ar bus ateityje – matysim“, – sakė A.Ramonas.

„Sekundės“ žiniomis, mažiausiai stojančiųjų į propedeutinį kursą sulaukė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija, kurioje ruošiami jaunuoliai ir iš Panevėžio. Tačiau apie stojančiuosius ir kunigų trūkumą pasiteiravus seminarijos rektoriaus kunigo Žydrūno Vabuolo, dvasininkas bendrauti su korespondente nepanoro.

Panevėžio dienraštį pavadinęs bulvariniu ir patikinęs, kad tokiam nieko atsakyti nenori, Ž.Vabuolas reikiamos informacijos pasiūlė ieškoti internete.

„Sekundės“ žiniomis, į Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos paruošiamąjį kursą priimti tik trys nauji seminaristai. Ar kuris nors iš jų apsigalvojo, ar buvo suruoštas pakartotinis priėmimas ir kiek dar atsirado stojančiųjų, kol kas duomenų nėra.


Plačiau skaitykite rugpjūčio 30 d.
„Sekundėje“.


Justė BRIEDYTĖ


Nuotr. iš „Sekundės“ arch. Lietuvos katalikų
bažnyčios atstovai tiki, kad ateityje kunigų turėtų padaugėti, nors stojančiųjų
į seminarijas skaičius tokių vilčių kol kas nepateisina.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto