Per dvejus metus metinei infliacijai viršijus 3 proc., nuo kitų metų atitinkamai bus didinama minimali mėnesinė alga, pensijos ir kitos socialinės išmokos. Taip norima padėti vargingiausiems, mažiausias pajamas gaunantiems šalies gyventojams. Ekonomikos specialistai kritikuoja Seimo priimtą įstatymą, kuris leis indeksuoti gaunamas pajamas, ir perspėja, kad tai didins infliaciją. Įstatymui įgyvendinti gali sukliudyti lėšų trūkumas.
Didins infliaciją
Gali pasirodyti, kad minimalaus atlyginimo ir socialinių išmokų siejimas su infliacija yra teigiamas dalykas, tačiau, pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesniojo eksperto Vytauto Žukausko, taip manyti yra klaidinga. Pašnekovo teigimu, padidėjusios pajamos skatina daugiau pirkti ir vartoti, o tai didina infliaciją.
„Trumpuoju laikotarpiu pajamų indeksavimas leidžia sušvelninti perkamosios galios sumažėjimą. Kainoms bei pajamoms kylant tokiu pat ar panašiu tempu, galimų nusipirkti prekių ar paslaugų kiekis lieka nepakitęs. Tačiau ilguoju laikotarpiu indeksavimas, kuriuo dažniausiai norima apsaugoti ekonomiškai labiausiai pažeidžiamų grupių interesus, atsisuka prieš jas pačias. Indeksuojamos pajamos užprogramuoja tolesnį kainų augimą, o mažas pajamas gaunančius žmones infliacija paveikia skaudžiausiai. Taip pat pajamų indeksavimas kuria nepagrįstus lūkesčius žmonės yra užtikrinti indeksuojamų pajamų augimu“, informavo V.Žukauskas.
Dažniausiai pajamų indeksavimas taikomas šalyje esant sparčiai infliacijai, kai kainų augimas pralenkia gyventojų pajamų augimą, o dėl to sumažėja perkamoji galia. Deklaruojamas pajamų indeksavimo tikslas ir yra atkurti dėl infliacijos mažėjančią gyventojų perkamąją galią.
Žmonės apgaudinėjami
Pasak V.Žukausko, valdžia mulkina žmones ir nevykusiai stengiasi likviduoti infliacijos pasekmes. „Priimtas įstatymas įrodo Seimo ir Vyriausybės abejingumą ir neveiklumą. Žmonėms teigiama, kad stengiamasi sustabdyti kainų augimą, o elgiamasi priešingai“, tikino V.Žukauskas.
Pašnekovo teigimu, guodžia tik tai, kad nebuvo priimtas Vyriausybės siūlymas indeksuoti visus atlyginimus. „Nesigilinama į kainų augimo priežastis, nevykusiai bandoma panaikinti infliacijos pasekmes. Indeksuojamų pajamų pagrįstumas yra abejotinas“, – „Verslo vartams“ teigė LLRI ekspertas.
Įstatyme numatyta, kad indeksavimo apskaitos laikotarpiu laikomi 2 metai iki einamųjų metų liepos 1 d. Apskaitos laikotarpio (dvejų metų, prasidedančių nuo liepos mėnesio) vidutinį metinį vartotojų kainų indeksą kasmet apskaičiuoja ir skelbia Statistikos departamentas.
Pagalba
vargingiausiesiems
Įstatymu stengiamasi apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius gyventojus. Per dvejus metus infliacijai perkopus 3 proc. ribą, minimalus atlyginimas ir kitos socialinės išmokos turės padidėti bent tiek pat procentų,
„Infliacija kaip ir defliacija yra natūralus ekonomikos reiškinys, susijęs su ekonomikos plėtra, kainų konvergencija, pasauliniu išteklių kainų ar pinigų masės kitimu ir t.t. Šiuos procesus valdžia gali kontroliuoti tik iš dalies, todėl visiško infliacijos kompensavimo indeksuojant pajamas pagrįstumas yra abejotinas“, nurodo LLRI jaunesnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.
Pasak Seimo nario Algirdo Syso, pajamų indeksavimas padės mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Pašnekovas sakė esąs priimto įstatymo šalininkas ir tokį Seimo sprendimą, be abejo, vertina teigiamai.
„Galbūt oponentų akimis toks įstatymas yra populizmas, tačiau aš taip nemanau. Nors papildomi pinigai prisideda prie infliacijos augimo, nemanau, kad žmonės, gavę papildomą litą, skubės juos išleisti ar kitaip išlaidauti. Be to, artėja šildymo sezonas – tai bus parama vargingiausiai besiverčiantiesiems. Atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančiųjų šalyje yra akivaizdus“, teigė Seimo narys.
A.Syso teigimu, įstatymas priimtas
pavėluotai – pajamų indeksavimas turėjo būti įteisintas prieš dvejus metus:
„Tikėjomės, kad infliacija šalyje nedidės. Šiuo metu padėtis kitokia –
infliacijai perkopus dviženklį skaičių, turime koreguoti situaciją“.
Lėšų atsiras
Finansų ministerijos skaičiavimais, naujo įstatymo įgyvendinimui reikės apie 200 mln. Lt. Iš kur bus paimtos milijoninės lėšos, dar nenumatyta.
„Svarstant biudžetą bus numatyti pinigai. Nemanau, kad 200 mln. litų yra ta pinigų suma, kuri realiai galėtų didinti infliaciją. Ją sukėlė rinkoje atsiradę papildomi pinigai – 1 mlrd. Lt buvo grąžintas indėlininkams, taip pat išmokėtos milijoninės sumos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų“, „Verslo vartams“ tvirtino A.Sysas.
Pašnekovas paklaustas, kodėl prezidentas iš pradžių vetavo priimtą įstatymą, atsakė: „Prezidento patarėjai persistengė – mes konkrečiai kalbėjome tik apie minimalios algos indeksavimą, tačiau jie nurodė kaip visų algų indeksavimą. Nesuprantu prezidento, kuris save pristato kaip aršų kovotoją su skurdu“.
Pajamų indeksavimas viešajame sektoriuje didina valstybės išlaidas, skatina deficitinį biudžetą, didina gyventojų vartojimą taip dar labiau skatindamas infliacinius procesus.
A.Syso teigimu, Lietuvoje minimali alga yra viena žemiausių Europos Sąjungoje, o valstybės biudžetas žalos neturėtų pajausti.
„Minimalią algą gaunančių žmonių šalyje yra nedidelis procentas. Išlaidos valstybiniam sektoriui neturėtų didėti – minimalią algą gauna tik dirbantieji žemiausiame lygmenyje.
Pajamų indeksavimas orientuotas į minimalaus atlyginimo didinimą, nes, pavyzdžiu, pensijos padidintos rugpjūčio mėnesį“, tvirtino Seimo narys.
Padaugės bankrotų
Privataus sektoriaus atlyginimų priverstinis indeksavimas iškraipo darbo rinką: įmonės priverstos didinti darbo užmokestį. Darbo našumui neaugant taip sparčiai kaip padidėjusioms darbo sąnaudoms, gamintojai verčiami didinti produktų ir paslaugų kainas.
Pasak Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorės Akvilės Ramanauskienės, pajamų indeksavimas gali turėti įtakos naujai įmonių bankroto bangai.
„Jau šiandieninė situacija įrodo, kad įmonių atsiskaitymų laikotarpis ilgėja. Įmonės neturi pinigų, o pajamų indeksavimas, minimalios algos didinimas dar labiau žlugdys verslą.
Gamintojai bus priversti didinti kainas – automatiškai prekių ir paslaugų bus perkama mažiau. Kita vertus, iš darbuotojų pozicijų pritariu tokiam įstatymui“, dalijosi savo nuomone A.Ramanauskienė.
„Brangstant šildymui ir didėjant kainoms, žinoma, reikalinga parama. Yra poreikis sieti gaunamas pajamas su infliacija“, teigė Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė.
Remigijus MAČIULIS
G.Lukoševičiaus nuotr. Ekonomikos ekspertų nuomone,
indeksuojamos pajamos užprogramuoja tolesnį kainų augimą, o mažas pajamas
gaunančius žmones infliacija paveikia skaudžiausiai.
