Lietuviškoje kaimo sodyboje veši ne rūtos, o trijų metrų aukščio kaktusai. Kas dieną keturiolika ąžuolinių savo „augintinių“ apeinantis rajono poliklinikos vyriausiasis gydytojas Adolfas Šlekys pasijunta tarsi vasarotų ne greta Panevėžio, o tolimosios Meksikos dykvietėje. Dvidešimt šalių išmaišęs gydytojas A.Šlekys išduoda didžiąją savo svajonę – dar aplankyti egzotiškąją Meksiką. Pamiršti tolimos šalies medikui neleidžia prieš trejetą metų sodybos kieme giminaičio menininko Česlovo Lukensko „pasodinti“ masyvūs ąžuoliniai kaktusai.
Svajoja apie Meksiką
Vos įsukus į mediko kiemą atsiremi į kone trijų metrų aukščio masyviais mediniais spygliais išsišakojusį pirmą unikalių spygliuočių eksponatą. Sueižėjusią dykvietę primenantis kaktuso kamienas pasufleruoja jo pavadinimą – „Išdžiūvusi žemė“.
Kiekvienas kaktusas ne tik originaliai įvardytas. Raktu į jo slepiamą mintį tampa autoriaus sukurtos susimąstyti verčiančios ar net šokiruojančios sentencijos: „…buvau ištroškęs – tu mane pagirdei, suvilgei lūpas, kai patale mirties gulėjau“, – skelbia „Išdžiūvusi žemė“.
Slepia dantračius ir ananasus
Sodybos šeimininkui mieliausias kaktusas, pelnęs „Ilgesio dūmo“ vardą. Dėl ilgų, nusvirusių vielinių spyglių kaktusas iš tiesų atrodo tarsi skęstų dūmuose ar rūke. „Stoviu pasviręs mėlynas miške, gal gluosnis aš, gal Afroditė, gal Buda trirankis, gal rūbai mano išgaravo“, – ilgesingai nuteikia „Ilgesio dūmui“ skirtoji sentencija.
Melancholišką nuotaiką išsklaido šokiruojanti kaktusės „Opuncijos“ mintis: išdulkinkit mane, jau nusiskutus spyglius ir paslėpus galvą po žeme, aš stoviu aukštyn kojom – laukiu ir girdžiu, kaip juokiatės ir trypiat orumą silpną mano.
Aplink sodybos tvenkinį besirikiuojantys kaktusai stebina formų įvairove – vienas panašus į ananasą, kitas primena dantratį, trečias – kankorėžį, pasitelkus fantaziją galima įžvelgti netgi krokodilą.
Žaismingoje erdvėje šaltumu išsiskiria į būrį susispietę bespygliai kaktusai, pavadinti „Pentagono“ vardu. „… išdygsta komisaras tarpdury ir klausia: ar Česius tu? Aš atsakau: galėčiau būti ir jis. tiesa, pamiršau pasakyti, kad į atidarymą žadėjo atskristi ir paukščiai iš už Atlanto, nes 2002 m. aš juos pašėriau čipsais… dar ir dabar neužmiršau jų įžūlių akių“, – kaktuso slepiamą mintį atskleidžia autoriaus prirašyta sentencija.
Norėjo gyvačių
Prieš trejetą metų sodyboje „išdygus“ vienintelei tokiai Lietuvoje spygliuotai kolekcijai A.Šlekys prisipažįsta praradęs dalį privatumo. Medikas vartų neužtrenkia nė vienam panorusiam apžiūrėti unikaliuosius kaktusus. Nors nuorodos į privačią mediko sodybą nėra, tačiau smalsuolių suvažiuoja ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir iš visos Lietuvos.
„Gal vieni per kitus susižino. Visiems čia įdomu“, – pažymi A.Šlekys. Keisčiausia, kad lankytojų skonis labai panašus – kone visiems, kaip ir pačiam sodybos šeimininkui, arčiausiai širdies „Ilgesio dūmas“. Ne vienas kaktusų plantacijoje apsilankęs turistas panoro ir savo kieme kažko originalaus.
Deja, neką mažiau kaktusai masina ir vagišius. Tiesa, per trejetą metų jau nebeliko ką gvelbti. Vagys nudraskė ne tik „Pentagono“ nikeliuotus vamzdžius, bet ir nuplėšė lenteles su paaiškinimais apie skulptūras.
Kad meno kūriniai gali tapti ilgapirščių taikiniu, jų autorius turbūt nenumatė. Lankytojai teprigrasinti „saugoti nuo įkaušusių, kad neliptų į dangų ir nesukruvintų spyglių“.
Nors kaktusai A.Šlekį visada žavėję savo unikalumu, tačiau medikas prisipažįsta niekada nė nemanęs, kad jo sodyba virs spygliuočių, nors ir medinių, plantacija. Sukdamas galvą, kaip originaliai išgražinti sodybą, poliklinikos vadovas menininko giminaičio užsiprašė… medinių gyvačių. Į jas gydytojas planavo gėles sodinti.
Dabar gėlės žydi ne tik į kaktusus įspraustuose vazonuose, bet ir jų „pumpuruose“, sukonstruotuose iš vielinio tinklo ir žemių.
Nors A.Šlekys teigia nesigailįs į savo kiemą įsileidęs egzotiškus „augalus“, tačiau giminaičio idėja jam jau trejetą metų neduoda ramybės.
„Dabar labai norisi nuvažiuoti į Meksiką ir pamatyti tikruosius kaktusus, ne internete. Arčiausiai Meksikos buvau lankydamasis Japonijoje“, – sako dvidešimt šalių aplankęs gydytojas.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 23 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Sodybos šeimininkui Adolfui Šlekiui, kaip ir
daugeliui lankytojų, arčiausiai širdies „Ilgesio dūmai“.
