Stebėjo medikai
Panevėžio apygardos teismas vakar iš esmės pradėjo nagrinėti septyniolikmečio jaunuolio ir devynerių metų berniuko nužudymu bei turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu kaltinamo dvidešimt vienerių metų Modesto Preikšaičio bylą. Į teisiamųjų suolą sėdęs šiurpių 2006 m. sausio 27 d. įvykių dalyvis teisme išdėstė savą kruvinos dienos versiją, tačiau į daugelį pateiktų klausimų atsakyti nepanoro – juos dangstė atminties „užtemimu“.
„Sekundė“ ne kartą rašė, jog Žibartonių k. gyvenantis kaltinamasis teisėsaugos akiratin pateko dėl septyniolikmečio panevėžiečio Mariaus Aleknavičiaus nužudymo, devyniolikmečio Egidijaus Lukšo sužalojimo bei devynerių metukų Deivydo mirties – mažylis užduso per gaisrą, kurį sukėlus kaltinamas M.Preikšaitis.
Pernai pradėtoje nagrinėti baudžiamojoje byloje iš karto buvo paskelbta pertrauka: kaltinamasis buvo paguldytas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kur medikai vaikiną stebėjo ir atliko psichinę-psichologinę ekspertizę – aiškinosi, ar jis galėjo valdyti ir suprasti savo veiksmus. Nors buvo pripažinta, jog panevėžiškis sirgo sunkia depresija, vis dėlto į teisiamųjų suolą jam teko grįžti.
Vakar teisme parodymus davęs M.Preikšaitis kaltu neprisipažino nė dėl vieno nusikaltimo. Kartkartėmis šypsenos nesulaikydamas jaunuolis pasakojo lemtingąją dieną į miestą atvykęs ieškoti darbo, nes tuo metu gyveno Panevėžio rajone pas mamą ir niekur nedirbo.
„Buvo penktadienis, apie 8 val. ryte išvykau į Panevėžį. Mieste nusipirkau laikraštį, 0,7 litro degtinės butelį ir nuėjau į stoties barą, nes lauke buvo šalta“, – dienos pradžią prisiminė kaltinamasis.
Mušė bute
M.Preikšaičio teigimu, prie jo staliuko prisėdęs nepažįstamas vyras. Abu įsikalbėję, pastarasis pasiūlė darbą ir liepęs laukti išėjo. Vėliau į barą užsuko du vaikinai, kuriems užkliuvęs M.Peikšaičio žvilgsnis.
„Jie pradėjo prie manęs kabinėtis, sako, ko žiūri, ar skolingi. Tada paskambinau savo draugui. Jis atėjo, su tais vaikinais pasiaiškinome, paklausiau, ką blogo padariau. Taip viskas ir baigėsi, draugas išėjo, aš likau bare“, – tikino kaltinamasis.
Kas buvo vėliau, jaunuolis esą nieko neatsimenąs. Dėl ko „užsiblokavo“ kaltinamojo atmintis, teisme jam buvo sunku paaiškinti. „Išgėriau porą gurkšnių degtinės ir kokius du ar tris bokalus alaus. Nesijaučiau girtas, buvau apgirtęs, bet kas buvo vėliau, nieko neatsimenu. Atsibudau kažkokiame bute, kur prie manęs priėjo vaikinas ir paprašė telefono – ar jį norėjo atimti, ar pasinaudoti, nežinau“, – pasakojo M.Preikšaitis.
Ar tai buvo tas pats jaunuolis iš baro, kaltinamasis neatsiminė. Esą plėšikas negavęs telefono spyrė, vėliau to paties reikalavo ir mušė kitas į kambarį užsukęs nepažįstamasis. Abiejų užpuolikų apspardytas teisiamasis gindamasis nuvertė kambaryje buvusią sekciją ir išsigandęs šoko per langą net nežinodamas, iš kelinto aukšto. Anot M.Preikšaičio, nukritęs ant žemės jis smarkiai susižalojo ranką, iš jos kraujas lašėjo iki pat baisiųjų įvykių pabaigos.
„Nepamenu, iš kurio aukšto iššokau, ir puoliau bėgti. Tada prie kelio sustojo ir mane pavežė kažkoks „morkinis“ autobusiukas – tik išgirdau „lipk“. Vėliau iš jo išlipau. Tada prie manęs vėl tie vaikinai pribėgo ir pajutau smūgį į galvą“, – kalbėjo panevėžietis.
Nusipirko peilį
Tuo įvykiai nesibaigė, tačiau tolesnės jų eigos ir trukmės išsamiai teisiamasis paaiškinti negalėjo. Jo tikinimu, iš baimės bėgęs kažkokiais apsnigtais laukais, užkliuvęs už vielinės tvoros, susiplėšęs džinsus, vėliau nusimetęs striukę – kad užpuolikai nebepažintų. Atsipeikėjęs tik netoli centrinio miesto turgaus, nes atpažinęs gatvę.
„Tada pamačiau parduotuvės „Maxima“ šviesas ir ten nuėjau. Priėjęs prie peilių skyriaus vieną išsirinkau – man visąlaik atrodė, kad mane vejasi ir puls, tai norėjau peiliu apsiginti. Tada vėl nuėjau į stotį. Laikydamas peilį rankoje stovėjau ir žiūrėjau autobusų tvarkaraštį, kai priėjo apsauginis ir liepė jį įsikišti, nes gąsdinu žmones. Taip ir padariau – peilį įkišau į rankovę“, – prisiminė jaunuolis.
Teismo posėdžio metu tolesnius įvykius M.Preikšaitis prisiminęs detaliau: iš stoties vaikinas nuėjęs į parduotuvę IKI pasišildyti ir paskambinti, joje išgirdęs užpuolikų šūksnius „čia tas“ vėl sprukęs į stotį.
„Perbėgau stoties pastatą į vidinį kiemą. Pajutau smūgį, pargriuvau. Vienas iš vaikinų prie manęs lenkėsi, tai jam iš priekio ir dūriau. Kad kitą būčiau sužalojęs, neprisimenu. Prisipažįstu, kad smeigiau, bet kaltas dėl to nesijaučiu“, – sakė kaltinamasis.
Vėliau M.Preikšaitis grįžęs į barą. Esą jame norėjęs dar ko nors nusipirkti, bet pardavėja nebedavusi – liepusi nusiplauti kruvinas rankas. Kilus sąmyšiui dėl praeivių aptiktų dviejų subadytų jaunuolių, apsaugos darbuotojai kaltinamąjį sulaikę ir policijai perdavę stotyje apie 18 val.
Vaikas užduso
Po įvykių ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai išsiaiškino, kad tądien iš stoties trys jaunuoliai patraukę į Žemaičių g. esantį bendrabutį. Nors M.Preikšaitis tikina nepamenantis, policijoje buvo įrodyta, kad bare sutikti, vėliau teisiamąjį į butą nusivedę ir stotyje sužaloti jaunuoliai buvo tie patys – nužudytasis Marius Aleknavičius ir į krūtinę peiliu sužeistas Egidijus Lukšas. Pastarasis užpernai buvo nuteistas dėl pasikėsinimo apiplėšti M.Preikšaitį – teismo sprendimu vaikinas už grotų praleido 50 parų.
Tuo pat metu buvo nustatyta, kad šiurpioje istorijoje ne tik mirtinai buvo sužalotas septyniolikmetis, bet žuvo ir niekuo dėtas vaikas. Tądien Staniūnų gatvėje kilo gaisrai – degė kelioms panevėžiečių šeimoms priklausantys ūkiniai pastatai, malkinė, gyvenamasis namas, bandyta padegti automobilį, sukrautas lentas. Berniukas žuvo užsiliepsnojus mediniam gyvenamajam namui – antrame aukšte esančiame bute buvęs vienas devynmetis užduso nuo smalkių.
Pirmame teismo posėdyje liudijusi nukentėjusiąja pripažinta žuvusiojo motina Rita Lebedevienė pasakojo apie 16.50 val. sulaukusi sūnaus skambučio: Deivydas pranešęs, kad dega butas, klausęs, ką daryti, tad mama jam liepusi bėgti į lauką.
„Nežinojau, kad dega laiptinė, būčiau prašiusi šokti pro langą“, – prisiminusi paskutinį pokalbį su sūneliu kalbėjo moteris. Į gaisravietę atvykę ugniagesiai vaiką aptiko priebutyje, tačiau į lauką išneštam berniukui medikai padėti nebegalėjo – devynmetis buvo miręs.
Nors įvykių vietose pareigūnai aptiko M.Preikšaičio striukę, prie vieno iš nukentėjusiųjų garažo rado kaltinamojo kraujo, mašinoje aptiko jo vilkėto megztinio atplaišų, o sulaikyto teisiamojo drabužiai buvę sumirkę tuo pačiu degiu skysčiu, kurio pėdsakai rasti gaisravietėse, vaikinas kaltės dėl gaisrų neprisiėmė.
„Neatsimenu, kad tokiame pastate slėpiausi, kad padegiau – aš to padaryti negalėčiau. Paaiškinti negaliu, nepamenu“, – teisme tikino panevėžietį.
Įrodė gintį
Per gaisrą sūnaus ir buto netekusi R.Lebedevienė yra pateikusi dviejų milijonų litų moralinės žalos bei 90 tūkstančių litų turtinės žalos ieškinius. Civilinius bei moralinius ieškinius teismui pateikė ir kiti nukentėjusieji: nors bendra jų suma sudaro didžiulį septynženklį skaičių, posėdyje M.Preikšaitis dėl jų išmokėjimo nesiginčijo.
„Sekundė“ rašė ir apie 2000 m. rugpjūtį Krekenavos sen. Žibartonių k. įvykdytą Papalčių k. gyventojo Dainiaus Valikonio žmogžudystę: vaikinas buvo nudurtas Preikšaičių sodyboje kelis kartus peiliu smogiant į nugarą ir kaklą. Už jo nužudymą į teisiamųjų suolą 2001 m. sėdo tuomet dar tik septyniolika metų turėjęs M.Preikšaičio brolis Mantas Preikšaitis.
Tačiau prasidėjęs bylos nagrinėjimas tais pačiais metais buvo nutrauktas teismui pripažinus nesant nusikaltimo sudėties – nepilnamečio veiksmai buvo įvertinti kaip būtinoji gintis.
Teisėsaugai ėmus aiškintis jo brolio Modesto nusikaltimus, vietiniai gyventojai „Sekundei“ tikino bijantys, jog ir pastarasis teisme taip pat sugebės įrodyti viską daręs dėl būtinosios ginties.
Kiti M.Preikšaičio bylos liudytojai bus apklausiami rugsėjo 11 d.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. Dviejų nepilnamečių nužudymu kaltinamas
Modestas Preikšaitis savo kaltės nepripažino: devynmečio gyvybę kainavusių
padegimų jaunuolis nepamena, o dėl septyniolikmečio mirties kaltas nesijaučia.
