Patariama būti
budresniems
Pasak Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) vyresniosios specialistės Ramintos Sinkevičiūtės, Lietuvos gyventojai turėtų būti budresni ir labiau susirūpinti privačios informacijos apsauga.
„Žinoma, žmonės turėtų būti atsargesni ir neatskleisti asmens kodo ar kitų duomenų tretiesiems asmenims. Sunku pasakyti, kokiu būdu nusikaltėliai gali tuo pasinaudoti galbūt jie išlaukia tam tikrą laiką ir tik tada imasi nusikalstamos veikos. Esame gavę nusiskundimų, jog greito kredito paslaugas teikiančios bendrovės yra išdavusios paskolas gyventojams, kurie pasinaudojo kito asmens tapatybės duomenimis. Jautrus klausimas – finansinių duomenų – banko kortelės PIN kodo apsauga. Žmonės turėtų atkreipti į tai dėmesį. Taip pat reikėtų skatinti domėtis duomenų apsauga“, teigė R.Sinkevičiūtė.
Nemažai skundų gaunama, kad prekybos centruose norintieji pasimatuoti drabužį ar aksesuarą yra stebimi kamerų. Pasak pašnekovės, tai pažeidžia žmogaus privatumą, stebėjimo kameros persirengimo kabinose yra neleistinos.
„Turi būti taikomos kitokios kontrolės ir tikrinimo priemonės“, pabrėžė VDAI atstovė.
VDAI, išnagrinėjusi skundą ir nustačiusi pažeidimą, surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Inspekcija pažeidėjui piniginės baudos skirti negali.
Vyraujanti tendencija – dažniausiai teismas pažeidėjui skiria tik įspėjimą. Iš 2005–2008 m. skirtų baudų mažiausia buvo 100 Lt, o didžiausia – 1000 Lt.
Sukčiavimo atvejai
Prekinio ženklo „Credit24” vadovas Marius Zaikauskas nurodo, jog bandančiųjų prisidengti kitų asmenų tapatybės duomenimis pasitaiko. Greito kredito paslaugas teikiančioje bendrovėje tokie atvejai yra ne pavieniai.
„Situacija, palyginti su pernai metais, yra daug geresnė. Pernai per mėnesį pasitaikydavo net po 20 nusikalstamų veikų, šiemet per mėnesį jų tėra 1–2. Išaiškinama daugiau nei pusė nusikaltimų. Kad sumažėjo bandymų neteisėtai pasipelnyti, įtakos turėjo bendrovės taikoma prevencija: mūsų darbuotojai tiesiogiai susisiekia su klientais ir sutikrina reikiamus duomenis. Atsižvelgiame ir į žmogiškąjį faktorių – kartais pakanka išgirsti žmogaus balsą bei kaip jis atsako į konkrečius klausimus“, teigė M.Zaikauskas.
Pasak pašnekovo, gyventojai turėtų akyliau saugoti svarbius duomenis.
„Turbūt pats baisiausias dalykas yra tas, kai žmonės ant vieno lapelio susirašo PIN ar kitus svarbius kodus, duomenis. Taip pat reikėtų atsižvelgti į vaikams, pažįstamiems, jau nebekalbu apie svetimus žmones, konfidencialios informacijos prieinamumą“, – komentavo greitas paskolas teikiančios bendrovės vadovas.
Stebėti kabinose –
neleistina
VDAI, siekdama išsiaiškinti asmens vaizdo duomenų teisėtumą, yra atlikusi patikrinimus didžiuosiuose prekybos centruose.
Prekybos centruose aptikta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimų. Tikrinimų metu nustatyta, kad prekybos centruose stebėjimo kamerų akiratis yra per platus – į stebėjimo lauką patenka prekybos centrams nepriklausančios ir neleistinos stebėti teritorijos: persirengimo kabinos, kitų įmonių nuomojamos patalpos, bankomatai.
Rastos iškabintos asmenų, sulaikytų už vagystes, nuotraukos su šalia nurodytais vardais ir pavardėmis, taip pat asmens tapatybės dokumentų, darbo, mokinio pažymėjimų kopijos.
Bendrovės „MAXIMA LT“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė patikino, kad persirengimo kabinose žmonės tikrai nėra stebimi.
„Techniškai stebėjimo kameros sureguliuotos taip, jog persirengimo kabinų plotas nebūtų stebimas. Žmonės matuojasi ne tik viršutinį, bet ir apatinį trikotažą, todėl šis klausimas labai jautrus. Sulaukiame nusiskundimų, jog pirkėjai yra stebimi „intymiomis“ akimirkomis, bet tokie pareiškimai neatitinka tikrovės. Beveik prieš metus esame gavę rekomendacijas bei pasiūlymus iš VDAI, ką turėtume koreguoti. Į perspėjimus reagavome ir šiuo metu pažeidimų nebeturėtų būti“, teigė R.Saulytė.
Nutekėjimo galimybė
Pasak bendrovės „TEO LT“ atstovo spaudai Antano Bubnelio, klientų asmeniniai duomenys naudojami „ūkiniams“ tikslams – sąskaitų siuntimui ir informavimui. Pašnekovo teigimu, Elektroninių paslaugų teikimo įstatymas bendrovę įpareigoja teikti privačių bei juridinių asmenų telefonų numerius. Pastarieji duomenys pateikiami internete, telefonų knygose, įmonių kataloguose.
„Sutarties sudarymo metu kliento klausiama, ar jo kontaktus bus galima viešai publikuoti. Bendrovėje saugomi duomenys neperduodami jokioms trečiosioms šalims, nors, manau, kad norinčiųjų rinkodaros tikslais pasinaudoti tokia informacija tikrai yra. Valdome ne tik privačių asmenų duomenis – asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, vardą ir pavardę, bet ir komerciškai jautrią informaciją. Su darbuotojais konfidencialios informacijos apsaugos klausimas aptartas darbo sutartyje“, teigė A.Bubnelis.
„Sekundės“ kalbintas „TEO LT“ atstovas nepaneigė, kad vis dėlto yra duomenų nutekėjimo galimybė.
„Kol kas nesusidūrėme su informacijos nutekėjimo nusiskundimais, bet jei iškiltų toks klausimas, imtumėmės teisinių priemonių“, komentavo A.Bubnelis.
Informacijos šaltiniai
Gyventojus piktina į privačius telefonus skambinantys pardavimo vadybininkai, draudimo agentai ar apklausas atliekantys konsultantai VDAI statistiniais duomenimis, nemažai skundų sulaukiama dėl tiesioginės rinkodaros.
„PZU Lietuva“ viešųjų ryšių koordinatorė Edita Sirutienė nurodo, kad rinkodaros ir pardavimų praktikoje yra naudojami įmonės klientų duomenys. Sutartyje klientai įvardija, jog sutinka, kad jų duomenys būtų naudojami rinkodaros tikslams. Klientai informuojami apie specialius pasiūlymus, vykstančias akcijas.
„Ne „PZU Lietuva“ klientai mūsų pasiūlymus gali gauti tik atsitiktiniu būdu, kai mūsų siunčiami pasiūlymai arba reklaminė medžiaga juos pasiekia nenurodant konkretaus adresato“, teigė E.Sirutienė.
Informaciją apie juridinius asmenis randame viešai skelbiamuose informaciniuose kataloguose bei iš oficialiai teikiamų Statistikos departamento duomenų.
Gresia nuobaudos
Pasak Panevėžio miesto poliklinikos direktorės Irenos Čeilitkienės, įstaigoje dedamos visos pastangos, kad asmens sveikatos kortelėje esanti informacija nebūtų paviešinta.
„Poliklinikos darbuotojai raštiškai įsipareigoja ir pasižada neatskleisti konfidencialios informacijos. Paviešinus duomenis gresia administracinė priemonė – papeikimas. Pasikartojus tokiam atvejui, darbuotojas gali būti atleistas iš pareigų. Piniginės baudos negali būti skiriamos, nes to nenumato teisinis reglamentas. Egzistuoja ir žmogiškasis faktorius, jog giminės ir artimieji gali perduoti neleistiną informaciją. Šiuo metu, palyginti su situacija prieš penkerius ar daugiau metų, padėtis yra kur kas geresnė. Darbuotojai žino, kad paviešinus duomenis gresia ne tik teismas, bet didelės piniginės nuobaudos, jei nukentėjęs asmuo pateiks ieškinį. Griežtas reglamentavimas leidžia išvengti tokių atvejų. Bet kokius sveikatos duomenų paviešinimus vertinu neigiamai, to neturėtų būti“, teigė I.Čeilitkienė.
Remigijus MAČIULIS
G.Lukoševičiaus nuotr. Gyventojai turėtų būti budresni ir
labiau susirūpinti privačios informacijos apsauga.
