Tikinantys atsidūrę ties skurdo riba ūkininkai pratrūko. Penkiuose šalies miestuose prie pieno perdirbimo įmonių traktorius išrikiavę ir plakatais nešini žemdirbiai pieno perdirbėjus rėmė prie sienos reikalaudami nuo rugpjūčio už pieną mokėti 20 proc. daugiau. Jei į reikalavimus nebus atsižvelgta, ūkininkai grasina imtis drastiškų priemonių ir blokuoti kelius į pienines.
Vyriausybėje –
impotentai
„Keista, bet Lietuvoje vėl atsiranda jėgos, norinčios sunaikinti ūkininką“, – prie „Pieno žvaigždžių“ filialo „Panevėžio pienas“ su mitinguotojais išėjusiems susitikti pieno perdirbėjų atstovams žėrė ūkininkai.
Reikalauti didesnių pieno supirkimo kainų į Panevėžį traktoriais suvažiavo ne tik vietiniai ūkininkai, bet ir iš Pasvalio, Pakruojo, Kėdainių, Ukmergės, Jonavos, Raseinių rajonų – apie tris šimtus pieno ūkius turinčių žemdirbių.
Pasak Raseinių rajono ūkininko Viktoro Ročkos, ant kiekvieno prie įmonės išrikiuoto traktoriaus turėtų būti iškabinti plakatai su iškalbingais skaičiais – 200 tūkst. litų, milijonas litų – tai sumos, slegiančios kreditus paėmusius žemdirbius.
Mitinge neišvengta duoklės politikai – ūkininkai kritikos strėles laidė ne tik pieno perdirbėjams, bet ir šalies valdžiai.
„Neseniai buvome pakviesti į susitikimą su žemės ūkio ministre Kazimira Prunskiene. Nuo to, ką ji pasakė, man kojas pakirto – esą pieno supirkimo kainos dar yra per didelės! Mano nervai neištvėrė – matyti, kad jos lūpomis kalba ne ministrė, o didieji pieno perdirbėjai – Kvaraciejus, Trumpa, Pažemeckas. Pasikalbėjome kaip baudžiauninkai su kunigaikštiene“, – verslininkus dengiantį užnugarį įžvelgė V.Ročka.
Atvira korupcija raseiniškis įvardijo partijoms prieš rinkimus iš valstybės biudžeto skiriamus pinigus.
„Mes turime impotentų Vyriausybę – kokio perkūno ten sėdi, jei žmonėms niekuo negali padėti“, – pareiškė ūkininkas.
Mitinguojantieji tikino, kad jų padėtis sunkesnė nei šuns – gyvūną šeimininkas bent pašeria, kad geriau dirbtų, o didėjant išlaidoms pieno perdirbėjai ėmėsi mažinti supirkimo kaimas.
Kainas sukėlė prancūzai
Į mitingą iš Kėdainių atvykęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pieno rinkoje įžvelgė paradoksalią situaciją – Europoje pieno supirkimo kainos aukštesnės nei Lietuvoje, tačiau parduotuvėse pieno produktai pigesni.
„Ar jums ne gėda – ūkininkams už litrą pieno mokate 48–86 centus, o kur prekybos centruose už tokią kainą pieno galima nusipirkti? Matom, kaip jūs gyvenat – medžiojat Afrikoje, iš stiliaus žurnalų neišeinat“, – pabrėžė J.Talmantas.
Jo teigimu, ūkininkų tikslas – pasiekti, kad pusė už parduotus pieno produktus gaunamų lėšų atitektų pieno tiekėjams. Šiuo metu jiems tenka 40 proc., likusią dalį pasidalija pieno perdirbėjai ir prekybininkai.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos nario Kęstučio Deveikio teigimu, ūkininkai nebeišgali išlaikyti savo ūkių, išsimokėti kreditų pieno perdirbėjams, kai nuo šių metų kovo pieno supirkimo kainos buvo sumažintos nuo lito iki 86 centų už litrą stambiesiems ūkininkams, smulkiųjų pieno ūkių savininkams – iki 46 centų už litrą.
K.Deveikis įsitikinęs, kad praėjusiais metais supirkimo kainos buvo padidintos dėl Prancūzijos pieno perdirbėjų pradėtų derybų su Lietuvos pieno statytojais dėl produkcijos supirkimo.
„Derybos nebuvo sėkmingos, prancūzai iš Lietuvos pasitraukė, o konkurentų nebelikus mūsų pieno perdirbėjai ryžosi kainas vėl sumažinti“, – įžvelgė kainų pasiutpolkės priežastį K.Deveikis.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 6 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Reikalauti didesnių pieno supirkimo
kainų prie „Panevėžio pieno“ traktoriais suvažiavo keli šimtai
ūkininkų.
