Žuvusiųjų traukimas iš sumaitotų automobilių, skenduolių paieška, priklausančiųjų kriminaliniam pasauliui grasinimai – tai tik dalis ekstremalios vidaus reikalų sistemoje dirbančių pareigūnų kasdienybės. Nors atvejai, kai psichologinės įtampos nepakėlę valstybės tarnautojai renkasi savižudybę, nėra reti, profesionalią pagalbą suteikti galinčius specialistus turi vos viena kita tarnyba.
Palikti likimui
Pareigūnai pripažįsta jaučiantys palikti likimo valioje, nes suburti psichologų komandą valstybei yra per brangu. Stresą darbe patiriantiems policininkams, gaisrininkams, muitininkams, kad jį įveiktų, tenka dalinantis su kolegomis. Panevėžyje su pareigūnais dirbančiam psichologui parengta tik viena darbo vieta – Panevėžio miesto vyriausiajame policijos komisariate.
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) viršininkas Vilius Grigaliūnas patvirtino, kad itin ekstremalius gelbėjimo darbus atliekantys ugniagesiai psichologo pagalbos nesulaukia – valdyboje nedirba nė vienas toks specialistas. Pasak pareigūno, profesionalią psichologinę pagalbą suteikti galintis asmuo yra būtinas.
„Mūsų gelbėtojai patenka į visokias ekstremalias situacijas: po avarijų tenka sužalotuosius ar lavonus iš automobilių traukti, atskiras kūnų dalis surinkti, žiemą ar vasarą nerti po vandeniu ir iškelti ne vieną parą ten išbuvusius skenduolius, gesinti gaisrus, matyti sudegusius žmones. Natūralu, kad per tokias operacijas patiriamos psichologinės traumos, tačiau jokios reabilitacinės sistemos nėra: gelbėtojas grįžta, nusiprausia ir laukia kito iškvietimo“, – kalbėjo V.Grigaliūnas.
PGV viršininko teigimu, nesuprantama, kodėl visoms šalies priešgaisrinėms tarnyboms aktualios problemos iki šiol nesprendžia valdžia.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente apie tai kalbų buvo, tačiau viskas taip ir liko. Psichologo etato neturim – esam palikti likimo valioje“, – tvirtino pareigūnas.
Aukas sapnuoja
V.Grigaliūnas informavo, kad per pastaruosius penkerius metus neteko sulaukti pavaldinio prašymo išeiti iš darbo būtent dėl kilusių psichologinių problemų. Tačiau tarpusavyje pasikalbantis gelbėtojai prisipažįsta, kad tragiškos nelaimės atminty užsilieka ilgam.
„Po įvairių operacijų tenka bendrauti su darbuotojais. Ugniagesiai pasakoja, kad sužaloti, žuvę žmonės dar ilgai sapnuojasi. Negirdėjau, kad pareigūnai patys kreiptųsi į profesionalius psichologus pagalbos. Dažniausiai jie nusiraminimo ieško pas artimuosius, jėgų atsigauti randa savy“, – sakė PGV viršininkas.
„Sekundės“ kalbintas Panevėžio teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas Juozas Sirvydis patvirtino, kad pareigūnams po įvairių užduočių psichologo pagalba praverstų, tačiau tokio darbuotojo nėra.
„Kai kurios užduotys, kriminalinio pasaulio atstovai, įvairūs jų grasinimai psichologinį pėdsaką palieka. Kiekvienas pareigūnas į viską reaguoja individualiai. Kiti labai sunkiai psichologines traumas išgyvena, todėl specialisto tikrai reikėtų. Deja, išspręsti šios problemos mes patys negalim, reikia aukštesnės valdžios sprendimo“, – teigė muitininkas.
Anot J.Sirvydžio, jeigu pastebima, kad pareigūnas gali būti psichologiškai nepasirengęs atlikti kokios užduoties, prievartos tikrai nebūna – siunčiamas kitas kolega. Muitinės viršininko pavaduotojo tikinimu, darbuotojų kaita yra, tačiau nė vienas išeidamas nenurodė, kad tarnybą palieka dėl psichologinių problemų.
„Kiek žinau, niekas nekalbėjo, kad kreipėsi į profesionalų psichologą. Dažniausiai pareigūnai reabilituojasi kalbėdami tarpusavy: aptaria, ką išgyveno, kaip viskas buvo, kaip galėjo būti, pasidalija patirtimi“, – sakė pašnekovas.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 2 d.
„Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. Stresą
patiriantys pareigūnai apie tai viešai kalbėti bijo – po patiriamų psichologinių
traumų valstybės tarnautojai jėgų atsigauti ieško savyje.
