Taupumas paskandino dulkėse

Ne tik pakeles, bet ir kiemus, daržus
nuklojusios dulkės, jų skonis burnoj žmonėms jau seniai tapęs įprastu nėra
priežastis Savivaldybei laistyti žvyruotas gatves. Po kiekvienos
pravažiuojančios mašinos dulkėmis springstantys intensyvaus eismo Bijūnų g.
gyventojai svarsto, kad jiems gryno oro įkvėpti pavyktų nebent prisiviliojus į
kaimynus kokį Savivaldybės klerką. Kito paaiškinimo, kodėl „rožyno“ mikrorajoną
laistantis vandenvežis aplenkia vos kelių šimtų metrų likusį neišasfaltuotą jų
gatvės ruožą, žmonės nesuranda.

„Mes dūstame. Nebeturime kuo kvėpuoti. Tegul koks valdininkas nors tris valandas pabūna mūsų gatvėje“, – vienas per kitą „Sekundei“ guodėsi pravažiavus mašinai dulkių debesyje paskendę Bijūnų gatvės gyventojai.

Nors „rožyno“ rajone pradėjus remonto darbus automobilių srautas Bijūnų gatvės nenutrūksta, tačiau žvyruotas gatves laistantis vandenvežis į ją kažkodėl neužsuka.

„Mums ir pikčiausia, kad likome užmirštas kampelis – kitos mikrorajono gatvės laistomos, o mūsų, nors eismas labai intensyvus, šią vasarą dar nė karto nematė vandenvežio“, – kalbėjo gyventojai.

Anot jų, sukeldamos dulkių debesis važiuoja ne tik lengvosios mašinos – į gatvę suka ir sunkvežimiai su žvyru, ir prikrauti autovežiai.

Vietiniai liūdnai juokauja, kad Bijūnų gatvė būtų geriausia vieta nutrūktgalviams vairuotojams gaudyti – gatvės pradžioje pastatyto greitį iki 40 kilometrų per valandą ribojančio ženklo retas kuris paiso.

Žmonės pripažino nė nebedrįstantys svajoti, kad prieš penkiasdešimtmetį nutiesta gatvė kada nors bus baigta asfaltuoti – dulkėse skęsta likęs vos kelių šimtų metrų žvyruotas ruožas.

„Bent jau kartą per dieną gatvę palaistytų. Argi taip jau daug kainuotų? Dabar nei į kiemą išeiti galime, nei langų atidaryti, o paliktų mašinų spalvos per dulkių sluoksnį nebematyti“, – kalbėjo į būrį susirinkę kaimynai.

Žmonės pamena bene prieš penketą metų buvus nušvitusią viltį, kad gyvenimas dulkėse pagaliau baigsis – gyventojams buvo liepta greičiau vestis vandentiekį, nes ketinama žvyruotą ruožą asfaltuoti. Kaip pasakojo susirinkusieji, jie girdėję, kad ir pinigai tam buvę skirti.

„Bet pinigų prisireikė kažkam kitam, ir mes likome be asfalto. O dabar dar ir vandens mums gaili. Suprantama – čia gi pensininkai, kam jie rūpi?“ – stebėjosi Bijūnų g. gyventojai.

Už gatvių laistymą ir plovimą atsakingo „Panevėžio specialaus autotransporto“ Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Kęstutis Olšauskas teigė tik vykdantis Savivaldybės nurodymus.

Kol kas pastaroji įsakiusi kartą per dieną palaistyti tik Lazdynų, Strazdo, Vyšnių, Lelijų, Purienų, Tiesiąją ir Alyvų gatves „rožyno“ mikrorajone – iš viso apie 2,5 km trasą. Palaistyti ją vieną kartą kainuoja apie 200 litų.

„Laistysim jas tol, kol palis arba baigsis Rožių g. tvarkymas. Asfaltuotas gatves bendrovė plauna savo nuožiūra, jei kietųjų dalelių koncentracija ore viršija nustatytą normą. Tačiau laistyti žvyruotas gatves turime sulaukti Savivaldybės paliepimo“, – aiškino T.Olšauskas.

D.Liberio nuotr. Bijūnų gatvės gyventojams
nesuvokiama, kodėl gretimas gatves laistantis vandenvežis jų dulkėse skęstančią
gatvelę aplenkia.