Nuo liepos vidurio prasidėjo vėžiavimo sezonas, Biržų krašte turintis senas tradicijas, tačiau šių metų Medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus būstinėje – štilis. Anksčiau už durų nusidriekdavo eilės laukiančiųjų laikinų leidimų gaudyti vėžius.
Draugijos skyriaus pirmininko Kosto Galvelio teigimu, užpernykštė sausra sudavė smūgį plačiažnypliams. Tačiau yra manančiųjų, kad šiuos gyvūnus išnaikino žmonių godumas.
Po ilgų draudimų leidus juos gaudyti, „verslininkai“, išsipirkę vos keliolika litų kainuojančias licencijas, sėmė juos be jokio gailesčio.
Niūriai juokaujama, kad netrukus ateis eilė ir ežerų žuvims – kol aplinkos apsaugos ministras A.Paulauskas kovoja su tvoromis prie ežerų, jų gelmės tiesiog tirštai „pripiškintos“ kiniškų tinklų.
„Nuseko mažųjų upelių vanduo, o kai kur išdžiūvo. Vėžiai ropojo iš nusausėjusių urvų į krantus, gaišo užrūgusiose netekančio vandens balose. Tačiau ne vien sausra padėjo nykti garbingajai senolių vėžių giminei.
Manoma, kad jų populiaciją vėl nusiaubė klastingas maras. Vėžių nebėra, jų buveinėse – ramybė“, – sakė K.Galvelis. Pasak pirmininko, skyriaus valdyba galvoja, kaip įsiveisti plačiažnyplių, bet baiminamasi, kad į mūsų upelius gali atkeliauti siauražnypliai „broliukai“.
„Pastarieji jau pasirodė Mūšoje, į kurią įteka mūsų Tatula, ir Kupiškio mariose. Tai būtų katastrofa, jie bemat išstumtų paskutinius plačiažnyplių, kurie mums vertingiausi, likučius“, – svarstė skyriaus vadovas.
Valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Artūro Griškos teigimu, vėžių populiacijai turėjo įtakos anų metų sausra ir kitos nenustatytos priežastys.
„Negaliu teigti, kad siaučia maras, apie kurį kalba žvejai mėgėjai, nes jokie tyrimai neatlikti. Tačiau iš tiesų vėžių labai maža, vėžiavimo sezono šiemet nebus“, – įsitikinęs jis.
„Ankstesniais metais per mėnesį tekdavo išrašyti po kelis šimtus mėnesinių ir vienkartinių leidimų, kuriais naudodavosi vėžių mėgėjai, o dabar išsipirko tik vienas ir dar du pasidomėjo“, – sakė skyriaus darbuotoja Renata Kaminskienė.
2005 metais vėžių gaudymo sezonui, kuris trunka nuo liepos 15 iki spalio 15 dienos, draugijos skyriuje buvo parduoti 275 mėnesiniai ir 50 vienkartinių žūklės bilietų, 2006-aisiais–286 mėnesiniai ir 31 vienkartinis bilietas.
Pasak R.Kaminskienės, prieš kelerius metus, kai leido vėžius gaudyti po ilgokų draudimų, puolė visi kaip išbadėję.
Kiti skubėjo iš to pelnytis, vežė vėžius į Nidą, Palangą, Rygą, o dabar nebeliko kuo pasidžiaugti.
Bilietas mėnesiui draugijos skyriuje su rinkliava už paslaugą kainuoja 3,60 lito, bilietas metams – iki 16 litų, bet su juo galima vėžiauti ir žūklauti visos šalies vandens telkiniuose, net Kuršių mariose ir Nemune.
Draugijos skyriaus išsinuomotuose Širvėnos, Kilučių,
Gulbinų ir Ruoliškių ežeruose bei Nemunėlio upėje už metinį bilietą pirmą kartą
tenka pakloti 40 litų, paskui – kasmet po 30 litų.
„Verslo vartų“ inf.
Nuotr. Po ilgoko draudimo gavę licencijas vėžiauti verslininkai puolė prie vandens telkinių kaip išbadėję. Teigiama, kad legalus ir nelegalus verslas baigia išnaikinti ne tik vėžius, bet ir žuvis.
