Kinologės meilė gatvėje atsidūrusiems šunims
virto kaimynų galvos skausmu. Žalgirio g. gyventojai pasakoja dėl lojančių
keturkojų ne tik naktimis nebegalintys išsimiegoti, bet ir bijantys koją iš
kiemo iškelti. Mat šunų specialistės auginami vokiečių aviganiai, peršokę
neaukštą tvorelę, po gatvę zuja tarsi po savo teritoriją. Šunų psichologės
paslaugas siūlanti Ilma Andronenko kaimynų skundus neigia, esą jos šunys ne tik
nepuola žmonių, bet netgi ir neloja.
Bijo šunų ir epidemijos
„Mums ji netrukdo, bet labai baisūs jos šunys. Ir didelių, ir mažų pilnas kiemas. Ir gatvėn jie išbėga. Kai reikia į miestą, einu pro kitą gatvės galą, nors ir toliau, nes bijau, kad tie šunys per neaukštą tvorą neiššoktų“, – apie gyvenimą kinologės kaimynystėje „Sekundei“ pasakojo Žalgirio gatvės gyventoja Sofija Staišiūnienė.
Jos vyras Albertas teigė matantis, kaip kaimynės vokiečių aviganius be antsnukio pasivaikščioti veda vaikai. „Argi tokie išlaikytų pavadėlį, jei stiprus šuo bandytų ištrūkti?“ – abejojo A.Staišiūnas.
Pasak jo, netgi jei palaidas šuo ir neįkąstų, baimės žmogui tikrai įvarytų. Vyriškio teigimu, kaimynei priglaudžiant vis daugiau šunų, ramybės gatvėje nebeliko. Naktimis lojantys keturkojai pakelia tokį triukšmą, kad, pasak A.Staišiūno, išsimiegoti nebeįmanoma.
Kad per lojimą, kaukimą, skalijimą apie ramų miegą belieka svajoti, pritarė ir toje pačioje gatvėje gyvenanti Genė Budrienė. Ji taip pat prisiminė mačiusi, kaip kinologės šuo lakstė po gatvę neprižiūrimas šeimininkų.
„Gal čia kokia prieglauda, kad kieme apie dešimt šunų laksto?“ – svarstė dar kita Žalgirio g. gyvenanti moteriškė. Jos nuomone, gyvūnai nėra agresyvūs, tačiau baimę kelia higienos sąlygos kaimynės kieme.
„Ir kaulai, ir mėsgaliai jame mėtosi. O vasarą nuo jų – smarvė ir musės. Man baisiausia, kad kokia epidemija nuo netvarkos nekiltų“, – kalbėjo panevėžietė.
Kvies policiją
Moteris pasakojo dar prieš keletą mėnesių negalėdavusi ramiai pašerti net savo šuns, mat kinologės keturkojai, išvydę ėdalą, peršokdavo per tvorą ir puldavo prie dubens.
Nors pasiskundus tokie šokinėjimai liovėsi, tačiau žmonės pasakoja vos prieš kelias dienas matę, kaip iš kiemo išbėgęs vokiečių aviganis lakstė gatvėje.
„Gal nieko namuose nebuvo, kad jis prie kiemo vartelių gulėjo?“ – svarstė kaimynai.
Žalgirio gatvės gyventojai tikino nesantys nusistatę prieš šunų laikymą, tačiau pageidautų, kad keturkojus jų mylėtoja augintų bent jau toliau nuo gatvės.
„Kas būtų, jei Laisvės aikštės vidury kas nors sumanytų šunyną įsteigti? O čia juk irgi žmonės gyvena, kodėl turėtų būti kitaip? Tegul kaimynė laiko tuos šunis, jei juos taip myli, bet tegul kur giliau kieme juos augina, kad lojimo nesigirdėtų ir augintiniai per tvorą nešokinėtų“, – vienas per kitą dėstė kaimynai.
Žmonės tikina nebetenkantys kantrybės ir dėl šunų keliamo triukšmo naktimis pradės kviesti policiją. Mat Savivaldybės valdininkai, prižiūrintys, kaip mieste laikomasi gyvūnų laikymo, švaros ir tvarkos taisyklių, net ir sulaukę skundo keturkojais besipiktinantiems gyventojams niekuo nepadėjo.
„Tik atvažiavo pas kaimynę ir išvažiavo. O pas mus nė neatėjo, niekas nepaklausė, ar mums čia gerai, ar šunys mums netrukdo“, – stebėjosi Savivaldybės atstovų darbu žmonės.
Vilkšuniai neagresyvūs
Surasti Žalgirio g. I.Andronenko namus nebūtų sunku net ir nežinant tikslaus adreso – besiartinantį svečią prie vartelių pasitinka prie neaukštos tvoros kieme šokinėjantys vilkšuniai.
„Mano šunys parodiniai, labai draugiški, išauklėti ir neagresyvūs“, – tikina kinologe ir šunų psichologe prisistačiusi Ilma.
Užklausta, kiek šunų glaudžiasi jos kieme, moteris pradeda skaičiuoti: keturi vokiečių aviganiai, prieš pusantro mėnesio priglausta nekilminga kalė, devyni jau mėnesio sulaukę jos šunyčiai ir dar viena prieš savaitę gatvėje rasta mišrūnė kalė. Dalį šunų I.Andronenko tikina priglaudusi tik laikinai ir jiems jau ieškanti šeimininkų.
„Kaip galėjau palikti kalę šuniukus atsivesti gatvėje?“ – stebėjosi Ilma. Moteris teigė turinti patirties, kaip reabilituoti šeimininkų išmestus keturkojus, ir apskrities viršininkei siūliusi savo paslaugas dar tik steigiamuose apskrities gyvūnų globos namuose.
I.Andronenko neslepia turėjusi rūpesčių dėl savo augintinių. Jie šokinėjo per tvorą į kaimynės kiemą paėsti, tačiau esą jau nuo pavasario tokios išdaigos liovėsi – jiems buvo nupirkti specialūs antkakliai, o kiemas aptvertas laidu, turinčiu statinį lauką. Pasak šunų augintojos, vos keturkojis peržengia kiemo ribas, jį kresteli elektros srovė.
Plačiau skaitykite liepos 30 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Nepririštais šunimis
besipiktinančius kaimynus I.Andronenko ramina, kad jos augintiniai ne tik
neagresyvūs, bet netgi ir neloja naktimis.
